Vėlyvą rudenį – spalio 21 d. – netoli Čepkelių raisto plytinčiose Katros upės slėnio pievose vykdėme tradicinę talką, skirtą retų paukščių, augalų ir varliagyvių buveinėms išsaugoti. Šiam gamtosauginiam tikslui per metus nuo kiekvieno „Ornitostogų“ turo skiriame 5 proc. Taip simboliškai atsidėkojame gamtai už jos teikiamas nepamirštamas akimirkas.
Šiemet talkoje dalyvavo daugiau nei 20 savanorių – gamtosaugininkai, ornitologai, gamtos mokslų studentai, moksleiviai, mūsų organizuojamų turų dalyviai ir kiti gamtai neabejingi žmonės.
Talkos dalyviai (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Visi kartu per beveik penkias valandas sutvarkėme apie 3 hektarus teritorijos – išpjovėme ir į krūvas sunešiojome krūmus ir nendres, kurie kasmet sparčiai atželia ir trukdo perėti paukščiams, augti nykstantiems augalams ir gyventi retoms medvarlėms.
Šiemet oras pasitaikė darganotas ir ne itin tinkamas darbui po atviru dangumi, tačiau talkos dalyviai nepabūgo ir, sugužėję iš skirtingų Lietuvos kampelių, greitai ėmėsi darbo. Iš pradžių pasiskirstėme, kas krūmapjovėmis pjaus medelius, o kas viską tvarkingai nešios į krūvas, o tada iškeliavome į pievų platybes.
Pakatrės pievos iš drono skrydžio (Nerijaus Zableckio nuotrauka)
Pirmąsias valandas tvarkėme slėnio dalį, kurioje nemažai pasidarbavome jau pernai. Klampojome per kupstus, rinkome ką tik pjūklais nurėžtas krūmų ir medelių atžalas ir nešėme viską į nedideles krūveles. Prie talkos dalyvių prisijungė ir sunkesnė technika – laivas-amfibija „Truxor Dorotea“, skirta lengvai šalinti nendres.
Laivas-amfibija (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Darbuojantis šitoje pievų dalyje buvo akivaizdu, kad pernykštės mūsų pastangos davė vaisių: čia aukštų pušaičių ir eglių matėsi gerokai mažiau nei plotuose, kurių praėjusį rudenį sutvarkyti nespėjome. Būtent ten nuskubėjom po sočių pietų – karštos dzūkiškos košės ir skanaus grikių pyrago, vadinamosios grikinės „babkos“.
Darbų įkarštyje (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Per Katros upę persikėlę į kitą pusę, supratome, kad čia paplušėti reikės kiek rimčiau. Dėl pasikeitusio hidrologinio režimo, seniai nebevykdomos gyvulininkystės ir ilgai besitęsusios sausros šioje dalyje pievų pakraščius ėmė sparčiai glemžtis miškas. Dalis atžalų čia jau buvo sumedėjusios ir sunkiau įveikiamos. Tačiau tai mūsų neišgąsdino. Kaip neišgąsdino ir praliupęs lietus. Kol nesušlapome iki paskutinio siūlo, šioje pievų dalyje per beveik tris valandas sugebėjome sutvarkyti tikrai nemažą plotą.
Poilsio akimirka (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Tikimės, kad stvarkytos atviros pievos pavasarį vėl privilios retąsias švygždas, perkūno oželius ir tetervinus, virš slėnio vakarais tyliai skraidys balinės pelėdos, o šlapesnėse vietose žiedus kraus gegūnės ir kurks raudonpilvės kūmutės bei jų giminaitės medvarlės.
Ačiū visiems talkos dalyviams ir mūsų partneriui Dzūkijos nacionaliniam parkui. Daugiau apie mūsų gamtosaugines iniciatyvas galite skaityti čia: https://www.ornitostogos.lt/apie-mus/gamtosauga
Talkos dalyviai (Gedimino Kuktos nuotrauka)