Koks paukštis sirpia lyg prastai suteptas ratas? Kokio sparnuočio giesmė primena nuo laiptų riedančio kamuoliuko garsą? Kuris paukštis skrisdamas girgžda, o kuris kurkia? Ir koks giesmininkas sveikinasi „nice to meet you“? Visa tai bandėme išsiaiškinti su grupe ornitostogautojų keliaudami po Aukštaitiją.
Šį kartą pažintį su paukščiais pradėjome ne ankstų rytą, bet penktadienį vakare. Susitikę prie Minčios malūno, patraukėme į girią klausytis paskutinių paukščių giesmių prieš naktį bei pasidairyti sparnuočių, kurie tampa aktyvūs tik saulei nusileidus – slankų ir lėlių.
Šių slapukų ilgai laukti neteko. Iki soties prisiklausę strazdų, kikilių, gegučių, genių ir net trijų rūšių pečialindų, iš kurių vienos – ankstyvosios – giesmė skamba kaip minėtas žemyn riedantis kamuoliukas, išgirdome ir tylius girgždėjimus bei kurkimus. Pirmąjį garsą leido slankos patinėlis, kuris virš miško atliko tuoktuvinius skrydžius, o antrasis priklausė paslaptingam sutemų sparnuočiui lėliui.
Lėlys
Jei kada nors matėte (gyvai, per televiziją ar nuotraukoje) keistos išvaizdos tropikuose gyvenančius pelėdinius lėlius, kurie dar kitaip varliaburniais vadinami, nes gali išsižioti plačiai lyg varlės, tai mūsiškiai lėliai yra jų giminaičiai. Jie skraido ore, atveria snapą, o naktiniai drugiai ir vabzdžiai, rodos, patys suskrenda į alkaną gerklę. Tokį pamatyti ir išgirsti pasitaiko ne kiekvienam.
Sutemoms gaubiant pušynus, palikome lėlius ir leidomės nakvynei prie Luodžio ežero. Čia jau girdėjosi lakštingalos, nedrąsūs ežerinių nendrinukių balsai, nakčiai besiruošiančių ančių kreksėjimai ir baublio dumsėjimas. Pasistatę palaipines sumigome, bet tik kelioms valandoms. Gegužės naktys trumpos, paukščiai pradeda giedoti dar prieš patekant saulei, todėl norint pasimėgauti rytiniu choru, svarbu kuo anksčiau atsikelti.
Saulėtą rytą pradėjome per šlapius juodalksnynus vedančiame pažintiniam take prie Luodžio. Stebėjome upines ir juodąsias žuvėdras, nendrines linges, vidutinį margąjį genį, jauniklius maitinančią bukučių porelę ir klausėmės skardžiabalsių didžiųjų krakšlių bei sodinių devynbalsių. Pastarąją, kuri giedodama, regis, vis bando „užsikurti“, bet taip ir nepradeda skambiai čiulbėti, įsiminėm ilgam.
Raudongalvė sniegena
Šioje kelio atkarpoje išgirdome ir kitą gražų giesmininką – raudongalvę sniegeną. Šios rūšies patinėlis išsiskiria sodria karmino (raudono pigmento) spalva ir gali pasigirti, kad yra vienas iš ryškiausių Lietuvos paukščių. Kaip atskirti šios sniegenos giesmę? Gerai įsiklausius ir davus erdvės fantazijai, jos balsas gali priminti žmogaus, sakančio „nice to meet you“, intonacijas.
Vos tik nuo žemės pradėjo kilti šilto oro srovės – termikai – leidomės stebėti plėšriųjų paukščių. Stebėjimo vietai pasirinkome ledynų suformuotas ir pienių žiedais nusėtas kalvas prie Degučių kaimo. Mažasis erelis rėksnys, nendrinė lingė, paprastasis suopis – visus šiuos lenktasnapius, kurie medžiodami naudojasi oro srovėmis, pamatėme vos per valandą. Pievose taip pat išgirdome kiauliukes ir geltonąsias startas bei pamatėme grobio tykančią paprastąją medšarkę. Tarp pienių pavyko pamatyti ir retą sparnuotį, bet ne paukštį – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą drugį machaoną.
Aukštaitijos kalvos
Kitas turo tikslas buvo išvysti juodakaklį narą, bet prieš tai dar užsukome į Gražutės girią pasiklausyti nykštukų sirpimo (blogai sutepto rato garsas), pasikartoti visų pečialindų balsų ir surasti koloniją juodųjų žuvėdrų, kurios peri miško viduryje telkšančioje eutrofinėje Antalieptės marių įlankoje.
Sėkmingai įvykdę šį planą, patraukėmė pas juodakalį narą. Pamatyti šiuos šiaurės platumas labiau mėgstančius vandens paukščius, kurių Lietuvoje peri vos 10 porų, pavyksta ne visada. Laimei, sėkmė mums šypsojosi ir, pasislėpę miške, nuo kalvos iš toli galėjome pasigrožėti išskirtinės išvaizdos ir balso savininku, skrodžiančiu ramaus ežero vandenis.
Stebime juodakaklį narą (Vilmos Gudynienės nuotrauka)
Gražutės girioje pavyko išgirsti ir mažąsias musinukes bei sutikti skėtsakalį. Tai buvo antrametis, dar neperintis paukštis, tačiau galimai jau nusižiūrėjęs kokį kranklio lizdą kitiems metams. Patys skėtsakaliai lizdų nekrauna, gūžtos netvarko ir kiaušinius deda ant to, ką po savęs palieka kiti paukščiai, dažniausiai varniniai.
Popiet dar aplankėme užliejamas Apvardų ežero pievas, kur maitinosi pilkosios žąsys, po želmenis lakstė pempės su jaunikliais, ant elektros stulpo uodegą judino geltonoji kielė, vandenyje plaukiojo šaukštasnapės antys, triukšmavo rudagalviai kirai ir skraidė paprastieji griciukai. Pastarieji paukščiai sparčiai nyksta ir kažin, ar pavyks juos išsaugoti ateities kartoms, todėl paukščių stebėjimo turai su „Ornitostogomis“ tampa išskirtine proga juos vis dar pamatyti.
Skėtsakalis
Turą po Aukštaitiją baigėme etnografiniame Vaišnoriškės kaime, kur ramiai vaikščiodami jaukiomis gatvelėmis apžiūrėjome aukštaitiškas trobas, samanotus jų stogus, pasiklausėme juodagalvių ir sodinių devynbalsių bei paukščių sąrašą papildėme dar viena nauja rūšimi – paprastąja raudonuodege. Kaimo stogų, kraigų ir tvorų mėgėja. Paskutinį pavasario turą užbaigėme. Artėja vasara...
Turo metu matėme/girdėjome:
1. Alksninukas
2. Amalinis strazdas
3. Ankstyvoji pečialinda
4. Ausuotasis kragas
5. Baltasis gandras
6. Baltoji kielė
7. Brastinis tilvikas
8. Bukutis
9. Dagilis
10. Didysis baltasis garnys
11. Didysis baublys
12. Didysis kormoranas
13. Didysis margasis genys
14. Didžioji antis
15. Didžioji krakšlė
16. Didžioji zylė
17. Dirvinis vieversys
18. Dūminė raudonuodegė
19. Eurazinė cyplė
20. Ežerinė nendrinukė
21. Geltonoji kielė
22. Geltonoji starta
23. Gulbė nebylė
24. Jerubė
25. Juodakaklis naras
26. Juodagalvė devynbalsė
27. Juodagalvė sniegena
28. Juodasis čiurlys
29. Juodasis strazdas
30. Juodoji meleta
31. Juodoji zylė
32. Juodoji žuvėdra
33. Karietaitė
34. Karklažvirblis
35. Kaspijinis kiras
36. Keršulis
37. Kėkštas
38. Kranklys
39. Kuodotoji zylė
40. Kuosa
41. Langinė kregždė
42. Laukys
43. Lėlys
44. Lygutė
45. Liepsnelė
46. Margasparnė musinukė
47. Mažasis erelis rėksnys
48. Mažoji krakšlė
49. Mažoji musinukė
50. Mėlynoji zylė
51. Miškinis kalviukas
52. Miškinis liputis
53. Naminis karvelis
54. Nendrinė lingė
55. Nendrinė starta
56. Paprastasis čivylis
57. Paprastasis erškėtžvirblis
58. Paprastasis griciukas
59. Paprastasis kikilis
60. Paprastasis nykštukas
61. Paprastasis suopis
62. Paprastasis varnėnas
63. Paprastoji gegutė
64. Paprastoji kiauliukė
65. Paprastoji medšarkė
66. Paprastoji pempė
67. Paprastoji pilkoji zylė
68. Paprastoji raudonuodegė
69. Paukštvanagis
70. Pievinis kalviukas
71. Pilkasis garnys
72. Pilkoji antis
73. Pilkoji devynbalsė
74. Pilkoji gervė
75. Pilkoji musinukė
76. Pilkoji pečialinda
77. Pilkoji varna
78. Pilkoji žąsis
79. Raudongalvė sniegena
80. Rytinė lakštingala
81. Rudagalvis kiras
82. Rudoji devynbalsė
83. Šarka
84. Šaukštasnapė antis
85. Šelmeninė kregždė
86. Šiaurinė pečialinda
87. Skėtsakalis
88. Slanka
89. Smilginis strazdas
90. Sodinė devynbalsė
91. Strazdas giesmininkas
92. Upinė žuvėdra
93. Upinis kirlikas
94. Vidutinis margasis genys
95. Volungė
96. Žaliukė
97. Žalioji pečialinda
98. Žuvininkas