Nauji metai prasideda su naujų tikslų kėlimu, planavimu, veiklų ir darbų dėliojimu, todėl dabar pats metas pagalvoti ką naujo per juos galima išmokti ir atrasti.
Kai atsiranda bent mažiausias susidomėjimas mus supančia gamta, pirmus atradimus prisiminti nesudėtinga, nes jie kelia daug džiaugsmo, jais norisi dalintis, dažniausiai apie juos sužino šeima ir artimiausi draugai, o kai kuriais net pasidaliname socialinėse medijose su platesniu ratu žmonių. Tačiau be tvarkingo duomenų kaupimo, laikui bėgant stebėjimai pasimiršta, pasimeta, tampa juos sunkiau atkurti bei tvarkyti.
Sistemingas duomenų kaupimas turi ne tik mokslinę prasmę, bet tuo naudojantis galima sekti savo progresą, prisiminti aplankytas teritorijas, sekti gamtos ciklus ar varžytis su savimi bei draugais dėl išsikeltų tikslų.
Nors gamtoje metų ratas tikrai neprasideda sausio 1 dieną, bet gana įprasta savo stebėjimus rūšiuoti pagal kalendorių, todėl neretas stebėtojas savo užrašus pradeda metų pradžioje, o apibendrina jiems besibaigiant. Taigi, šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines platformas, kuriose patogu vesti savo stebėjimus, palyginsime jų funkcionalumą, prieinamumą ir galimybes.
Vienas paprasčiausių ir seniausių būdų duomenų kaupimui yra paprasta užrašų knygelė. Pradedančiajam stebėtojui ji puikiai tinka, nes ten galima ne tik užsirašyti pastebėtą rūšį, vietą, aplinkybes, bet neturint tinkamos technikos greitai nupiešti stebėto paukščio siluetą, pasižymėti įstrigusias detales ir po to, sugrįžus namo ar paukščiui nuskridus, ieškoti matytos rūšies knygose ar aplikacijose. Neabejotinas šio metodo privalumas yra tas, kad jį galima naudoti nepriklausomai nuo elektros energijos šaltinių, baterijų ar interneto ryšio. Tai pat jis yra gana ilgaamžis, nors tokius užrašus gamtoje reikia saugoti nuo drėgmės, bet rašant pieštuku, net ir sušlapus popieriuje informacija dažniausiai išlieka. Tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, kur paukščių stebėjimo tradicijos siekia šimtmečius, užrašų kaupimas knygelėse yra netgi istorijos dalis.
Žinoma, šiais laikais populiariausios yra skaitmeninės duomenų kaupimo platformos, kurios palengvina tiek duomenų suvedimą, tiek kaupimą, tiek vėlesnį valdymą ir analizę. Pagrindinis tokių sistemų trūkumas, kad joms reikalingi prietaisai, ar tai būtų mobilusis telefonas ar planšetė, jie gali išsikrauti, sugesti - tam nutikus, neturint alternatyvos gamtoje, dalis duomenų gali būti neišsaugota, todėl visada vertėtų turėti atsarginį variantą.
Lietuvoje yra dvi pagrindinės platformos, kuriose paukščių stebėtojai gali kaupti savo duomenis, bet tuo pačiu tie duomenys gali būti panaudoti moksliniais ar gamtosaugos tikslais. Abi platformas kuruoja Lietuvos ornitologų draugija, todėl užtikrinama duomenų apsauga, reaguojama į retus ir ypatingus stebėjimus, o kiti stebėtojai gali matyti jiems aktualią informaciją.
Klubas 250 - savo koncepcija primena ilgametes paukščių stebėjimo tradicijas turinčių šalių klubus, kurie vienija žmones kaupiančius savo gyvenimo sąrašus, besivaržančius tarpusavyje kiekvienų metų pastebėtų rūšių gausumu ir sekančių savo kolegų atradimus. Norint savo stebėjimus vesti šioje platformoje, reikalinga registracija. Prisijungę stebėtojai paukščius registruoja rūšių ir porūšių tikslumu, nurodo stebėjimo datą, vietą, pasirenka paukščio kategoriją, individų kiekį, gali būti pridedama papildomų komentarų ar nuotraukų. Stebėtojų bendruomenė į kategorijas skirstoma pagal sukauptą rūšių skaičių ir tikraisiais nariais laikomi tik tie žmonės, kurie Lietuvoje yra stebėję daugiau kaip 250 paukščių rūšių. Be gyvenimo rūšių sąrašo čia vyksta ir einamųjų metų varžybos, kuriose stebėtojai varžosi kuris iš jų per metus pasieks didžiausią rūšių skaičių.
Kita lietuviška platforma yra LOD informacinė sistema, ji skirta kaupti visus stebėjimus ir analizuoti fenologinius gamtos ritmus. Ši sistema pasižymi labai patogiomis analizės galimybėmis, nes suvestus duomenis galima matyti įvairiais pjūviais – lengvai rasti dominančios rūšies anksčiausius ir vėliausius stebėjimus, atvaizdavimą žemėlapyje, pasiskirstymą skirtingais laikotarpiais. Norint į šią sistemą vesti savo duomenis - reikia registruotis.
Norintiems vesti ir kaupti stebėjimus ne tik Lietuvoje, patogiausia naudotis tarptautinėmis duomenų bazėmis, kurios leidžia kaupti ne tik savo stebėjimų duomenis, bet gali pasitarnauti keliaujant po naujas šalis ir vietas, nes remiantis kitų stebėtojų įrašais galima pasirinkti tinkamiausias teritorijas paukščių stebėjimui arba konkrečios rūšies paieškoms.
Cornell Lab of Ornithology sukurta aplikacija „eBird“ turi beveik pusę milijono vartotojų visame pasaulyje. Pati aplikacija yra orientuota į stebėtoją mėgėją – duomenų įvedimas paprastas. Duomenys vedami išvykos paukščių sąrašo principu: automatiškai registruojamas laikas, galima pasirinkti papildomos informacijos, iš karto yra susiejama su stebėtojo vieta, pasiūloma parsisiųsti tos teritorijos paukščių duomenų bazę, todėl nereikia rinktis iš viso pasaulio paukščių sąrašo, taip pat galima susieti su „Merlin“ paukščių pažinimo programėle ir iš karto vedant rūšį pasitikrinti ar neklystama dėl rūšies identifikacijos. „Merlin“ taip pat grupuoja duomenis pagal skirtingus pasaulio gamtinius ir geografinius regionus, todėl galima naudoti tik tuo metu reikalingą duomenų bazę.
Kita mobilioji aplikacija „iNaturalist“ sukurta Nacionalinės Geografijos draugijos bendradarbiaujant su Kalifornijos mokslų akademija skirta ne tik paukščių stebėjimui, todėl ji vienija virš milijono vartotojų visame pasaulyje. Čia kaupiami duomenys apie visas gyvojo pasaulio karalystes: pradedant nuo pirmuonių, baigiant gyvūnais. Labai smagu, kad Lietuvoje jau susikūrė gana aktyvi iNaturalist programėlės naudotojų bendruomenė, kuri dalinasi ne tik savo stebėjimais, tačiau gana aktyviai bendrauja Facebook platformos grupėje tobulindami ir pačią sistemą.
Ir galiausiai turbūt viena profesionaliausių, iš pristatomų – olandų duomenų bazė „Trektellen“. Platforma skirta kaupti duomenims apie paukščių migraciją, turinti labai daug įvairių informacijos kaupimo galimybių. Ši duomenų bazė aktualiausia profesionalams, bet puikiai tiks ir mėgėjams, nes visada galima pasikliauti duomenų patikimumu. Daugelis vartotojų ne tik veda stebėjimus, bet taip pat dalinasi įdomiais aprašymais apie pastebėtas rūšis, teritorijas ar duomenų rinkimo metodikas. Šioje duomenų bazėje yra kaupiami ir atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenys, todėl galima rasti daug vertingos informacijos.
Visose užsienio aplikacijose galima naudotis perspėjimo funkcija: pasirenkant dominančią teritoriją ir norimų pamatyti rūšių sąrašą realiu laiku gaunamas pranešimas apie pastebėtą paukštį.
Nesvarbu, kurį informacijos kaupimo būdą ar platformą pasirinksite, svarbu tik tai, kad stebėjimai ir surinkti duomenys būtų susisteminami ir išsaugomi. Rekomenduojama tai daryti kuo skubiau po rūšies stebėjimo, nes po kurio laiko informacija pasimiršta ir prarandamos detalės, kurios gali būti svarbios tolimesniame duomenų naudojime. Be mokslinės duomenų svarbos ne mažiau ypatinga ir asmeninė patirtis bei atmintis – nors šiandien atrodo, kad visi stebėjimai įstrigs, bet praėjus kuriam laikui labai smagu prisiminti pirmą gyvenime tos rūšies stebėjimą, o užrašai yra būdas išsaugoti smulkiausioms to atsiminimo detalėms.