Virš Parnidžio kopos sklendžiantis žuvininkas. Ant bangų ties Juodkrante besisupanti reta juodoji antis. Pajūriu bėginėjantys svečiai iš šiaurės islandiniai bėgikai. Tai tik dalis įdomių sparnuočių, kuriuos su ornitostogautojų grupe stebėjome paskutinį vasaros savaitgalį Kuršių nerijoje. Nors prognozės žadėjo lietų, tačiau oras buvo nuostabus ir turas su kaupu pateisino savo pavadinimą – buvo tikra „Vasara ant kopos“.
Į Kuršių neriją atvykome iš vakaro, kad jau ryte, saulei tekant, galėtume užkilti ant Parnidžio kopos, kuri yra vadinama bene geriausia vieta Šiaurės Europoje stebėti į pietus traukiančius paukščius, nes nuo čia atsiveria vaizdas tiek į marias su kopomis, tiek į jūrą. Paukščiai intensyviausiai migruoja pirmas valandas po saulėtekio, todėl kramsnodami ankstyvus pusryčius ir „apsiginklavę“ žiūronais bei monokliais, suskubome dairytis ir klausytis.
Žvirblinių paukščių migracijos pikas dar neprasidėjo, tačiau būtent šių sparnuočių balsai mūsų ausis pasiekė pirmieji. Kopų krūmynuose čeksėjo ir jėgas prieš skrydį kaupė kikiliai, geltonosios startos, didžiosios, mėlynosios ir šiaurinės pilkosios zylės, virš galvų migravo lygutės, miškiniai ir pieviniai kalviukai, o pirmuosius giesmelės akordus mokėsi ankstyvosios pečialindos jauniklis.
Migruojantys varnėnai ant Parnidžio kopos
Daug džiaugsmo turo dalyviams suteikė į krūmus nusileidęs triukšmingas varnėnų būrys. Didžiulis juodas debesis, skrendantis nuo vieno krūmo prie kito ir sparnais keliantis keistą šlamesį, yra išties įspūdingas ir tik migracijų metu patiriamas reginys.
O ten, kur smulkiųjų paukščių būriai, lauk ir paukštvanagio. Šis vikrus plėšrūnas per kelias stebėjimo valandas ne kartą iš krūmynų pabaidė startas, kikilius ir zyles. Nuo Parnidžio kopos iki soties prisižiūrėjome ir tolėliau prie marių, ant smėlio, tupinčių jūrinių erelių, į regos lauką pakliuvo ir migruojantis skėtsakalis bei išdidžiai į Rusijos teritoriją nusklendęs didingas žuvininkas.
Saulei kopiant vis aukščiau, palikome savo stebėjimo postą, atsisveikinome su smalsia pilkąja varna, kuri visą tą laiką tupėjo ant saulės laikrodžio viršūnės ir nepaleido iš akių mūsų pusryčių, ir patraukėme Juodkrantės link, ant apsauginio kopagūbrio. Dar nespėjome susireguliuoti monoklių, kai virš kopų nusklendė nendrinė lingė, o vos tik pakėlėme žiūronus prie akių, išvydome pajūriu bėginėjančius baltus kaip jūros puta smiltinukus, jūrinius kirlikus, juodkrūčius ir islandinius bėgikus, jūršarkes. Pavyko pamatyti ir dvi margasnapes žuvėdras, kurias ore užpuolė rudagalvis kiras ir bandė nugvelbti vienos iš jų pasigautą žuvį.
Ant apsauginio kopagūbrio ir Juodkrantės sengirėje
Nuo kopagūbrio stebėjome ir netikėtas viešnias iš šiaurės – juodąją antį, išsiskiriančią geltona dėme papuoštu snapu, ir skrendančią jos giminaitę nuodėgulę. Šių šiaurinių ančių sankaupos Baltijos jūroje kasmet žiemoja, tačiau pamatyti jas vasaros pabaigoje pasiseka ne visada. Stebėtų ančių sąrašą papildė ir vorele pietų kryptimi nuskridusios šaukštasnapė antis, smailiauodegė antis ir vos kumščio dydžio rudagalvės kryklės.
Nusileidę nuo kopų, susėdome pušynėlyje pasistiprinti ir pasidalinti pirmaisiais ryto įspūdžiais. Sočiai papietavę, toliau patraukėme į Juodkrantės sengirę. Nors šiuo metų laiku miškas nebeskamba nuo paukščių giesmių, tačiau migracijų metų būtent nerijos pušynai ir juodalksnynai tampa priebėga būriams smulkiųjų migrantų. Keliaudami sengirės takais klausėmės šiaurinių pilkųjų, paprastųjų pilkųjų ir juodųjų zylių kontaktinių balsų, eglių viršūnėse sirpiančių nykštukų ir miškinių lipučių, mokėmės atskirti genių rūšis ir klausėmės čia pat virš galvų kleketuojančių skėtsakalio jauniklių. Šiuos mažus sakaliukus – visų laimei – pavyko ir pamatyti.
Juodkrūtis bėgikas ir jūrinis kirlikas
Dienai persiritus į antrąją pusę, aplankėme Naglių rezervatą. Kulniuodami pažintiniu taku stebėjome museles gaudančias pilkąsias musinukes ir migruojančias geltonąsias kieles, o užlipę ant Pilkųjų kopų, matytų paukščių sąrašą papildėme mariose plaukiojančiomis gulbėmis nebylėmis, ant pušies tupinčiu didžiuoju baltuoju garniu ir šiltą oro srovę pasigavusiu ir į pietus nusklendusiu vapsvaėdžio jaunikliu.
Prieš grįždami į Vilnių dar užsukome į Juodkrantės kormoranų koloniją, kurioje turo dalyviams išsklaidėme ne vieną klaidingą mitą apie šiuos vandens paukščius, ir spėjome nuvykti iki Kopgalio – vietos, kurią itin pamėgę ornitologai, nes čias galima išvysti ne vieną retenybę. Čia mums pasisekė pamatyti Kopgalio įžymybę – juodąją varną, stebėti pulkelį islandinių bėgikų ir dvi akmenes. Šis tundroje ir arktinėse salose perintis tilvikas tokį vardą pelnė dėl savo elgesio – maisto jis ieško po akmenimis ir snapu gali apversti savo svoriui prilygstantį akmenį.
Smiltinukai
Matytų / girdėtų paukščių sąrašas:
1. Akmenė
2. Ankstyvoji pečialinda
3. Ausuotasis kragas
4. Balnuotasis kiras
5. Baltoji kielė
6. Didysis baltasis garnys
7. Didysis kormoranas
8. Didysis margasis genys
9. Didžioji antis
10. Didžioji zylė
11. Dūminė raudonuodegė
12. Geltonoji kielė
13. Geltonoji starta
14. Gulbė nebylė
15. Islandinis bėgikas
16. Juodagalvė devynbalsė
17. Juodasis strazdas
18. Juodkrūtis bėgikas
19. Juodoji antis
20. Juodoji varna
21. Juodoji zylė
22. Jūrinis erelis
23. Jūrinis kirlikas
24. Jūršarkė
25. Karietaitė
26. Kaspijinis kiras
27. Keršulis
28. Kėkštas
29. Kovas
30. Kranklys
31. Kuoduotoji zylė
32. Kuosa
33. Langinė kregždė
34. Liepsnelė
35. Lygutė
36. Margasnapė žuvėdra
37. Mėlynoji zylė
38. Miškinis kalviukas
39. Miškinis liputis
40. Naminis karvelis
41. Naminis žvirblis
42. Nendrinė lingė
43. Nuodėgulė
44. Paprastasis kikilis
45. Paprastasis kiras
46. Paprastasis nykštukas
47. Paprastasis suopis
48. Paprastasis varnėnas
49. Paprastoji kiauliukė
50. Paprastoji pempė
51. Paprastoji pilkoji zylė
52. Paukštvanagis
53. Pievinis kalviukas
54. Pilkasis garnys
55. Pilkoji gervė
56. Pilkoji musinukė
57. Pilkoji pečialinda
58. Pilkoji varna
59. Rudagalvė kryklė
60. Rudagalvis kiras
61. Sidabrinis kiras
62. Skėtsakalis
63. Smailiauodegė antis
64. Smiltinukas
65. Svilikas
66. Šaukštasnapė antis
67. Šarka
68. Šelmeninė kregždė
69. Šiaurinė pilkoji zylė
70. Uldukas
71. Upinė žuvėdra
72. Vapsvaėdis
73. Žaliukė
74. Žuvininkas