Jau trečią rudenį iš eilės su smalsiais ornitostogautojais vykstame į Nemuno deltą stebėti išskirtinio fenomeno – rudeninės paukščių migracijos. „Sparnuotas dangus“ – taip vadinasi šis mūsų turas. Ir tikrai – per dvi savaitgalio dienas deltos teritorijose galima savo akimis pamatyti tūkstančius įvairių žąsų ir ančių, plėšriųjų sparnuočių armijas ir pulkus smulkiųjų giesmininkų, kurie traukia į savo žiemojimo vietas pietuose, o pamaryje stabteli pailsėti ir pasistiprinti.
Šis mūsų turas yra vienas iš populiariausių. Šiemet jį organizavome du kartus. Sutalpinti į apžvalgą visus įspūdžius būtų neįmanoma, todėl, gerai pagalvoję, išskyrėme įsimintiniausias akimirkas.
Ornitostogautojai (Modesto Bružo nuotrauka)
Safaris Drevernos laukuose
spalio 9 ir spalio 16
Greta Drevernos esantys laukai – puiki maisto bazė įvairioms žąsims, smulkiesiems paukščiams ir, žinoma, plėšrūnams. Pastarieji čia randa lengvo grobio. Abu savaitgalius laukuose surengėme savotišką safarį. Riedėjome juos juosiančiais keliukais, atidžiai dairėmės į pro automobilių langus ir, vos tik ką pamatę pro žiūronus, lipome iš ekipažų, traukėme monoklį ir gėrėjomės radiniais iš arčiau.
Pirmąjį savaitgalį, kuris mus apdovanojo ir puikiu oru, čia išvydome didelį būrį gražuolių šiaurinių kikilių. Jis tai pakildavo nuo žemės, garsiai čirškėdamas, tai vėl leisdavosi į aukštas žoles, jose pradingdamas. Šie mums puikiai pažįstamų paprastųjų kikilių – danžniausių paukščių Lietuvoje – pusbroliai iš šiaurės pavasariais išsiskiria ryškia oranžine ir juoda spalva. Rudenį jie kiek blankesni, tačiau net ir šiuo metų laiku pamačius šiaurinių kikilių būrelį, sunku juos sumaišyti su kitais giesmininkais: oranžinės plunksnos tiesiog šviečia prieš saulę. Lietuvoje peri tik pavienės šiaurinių kikilių poros, nes mūsų kraštas yra jų pietiniame paplitimo arealo pakraštyje. O štai migracijų metu, o neretai ir žiemomis prie lesyklų, jais galima grožėtis į valias.
Šiauriniai kikiliai
Drevernos laukai nepašykštėjo ir susitikimų su plėšriaisiais paukščiais. Pirmąjį savaitgalį stebėjome, kaip pasigavę aukštyn kylančią šilto oro srovę – termiką – danguje sklendžia gražuoliai rudieji pesliai, o antrąjį savaitgalį išvydome, kaip laukuose medžioja mažiausias Europos sakalas – startsakalis, grobio skrydyje dairosi javinės lingės patinas ir pakibęs ore plazdena paprastasis pelėsakalis. Tą patį savaitgalį čia pasisekė pamatyti ir dvi paprastąsias bernikles, į Lietuvą ne taip dažnai užklystančias žąsis. Šios ramiai ilsėjosi dygstančių žiemkenčių lauke, todėl net kelias minutes galėjome jomis pasigrožėti pro monoklio objektyvą.
Rudieji pesliai ir javinė lingė
Retenybių retenybė
spalio 16
Tikru įvykiu antro turo metu tapo Kintų žuvininkystės tvenkiniuose stebėti raibakrūčiai bėgikai. Tai – itin retai ne tik į Lietuvą, bet ir apskritai į Europą užklystanti rūšis. Šie ilgasnapiai peri Šiaurės Amerikoje ir Rytų Sibire, o žiemoja Australijoje ir Pietų Amerikoje. Mūsų krašte juos galima pamatyti tik migracijų metu, kai jauni paukščiai dar gerai nežino migracijos kelių, paklysta ir nuskrenda kelis tūkstančius kilometrų „į šoną“. Tiesa, tas nutinka nedažnai – Lietuvai tai buvo tik 5 stebėjimas.
Du paukščiai maitinosi nuleisto tvenkinio dubmble, buvo pakankamai nebailūs ir leidosi būti apžiūrimi, nufotografuojami ir nufilmuojami. Jie suteikė džiaugsmo ne tik ornitostogautojams, bet ir kitiems paukščių entuziastams ir ornitologams, kurie tądien dalyvavo kasmet pamaryje vykstančiose paukščių stebėjimo varžybose – paukščių ralyje.
Kas pakliuvo į tinklus?
spalio 10 ir spalio 17
Aplankyti Ventės rago ornitologinę stotį yra vienas pagrindinių mūsų šio turo tikslų. Rudeninės migracijos piko metu čia per vieną dieną suskaičiuojama iki pusės milijono migruojančių paukščių, o į gaudykles pakliūva iki 8000 sparnuočių. Abu turus čia atvykome anksti ryte ir praleidome kelias valandas. Iš pradžių paukščius stebėjome šalia švyturio. Virš mūsų galvų skrido ilgauodegių zylių, alksninukų, šiaurinių kikilių, varnėnų, keršulių būreliai. Ant molo ilgai stebėjome ir mokėmės atpažinti kirus – rudagalvį nuo paprastojo, sidabrinį nuo silkinio.
Vėliau patraukėme patikrinti tinklų. Su ornitostogautojais iš arti apžiūrėjome žieduoti sugautas ilgauodeges, mėlynąsias ir didžiąsias zyles, paprastuosius nykštukus, karietaites, liepsneles, šiaurinius kikilius. Antrojo turo metu į tinklus įkliuvo ir tokių metų laiku jau pakankamai retai sutinkama sodinė devynbalsė. Vaikščiodami prie gaudyklių, matėme, kaip į tinklus įskridusius pauščius bandė atakuoti paukštvanagiai.
Rytas Ventės rage
Žiedavimo stotyje pasigrožėjome ir retesniais paukščiais. Pirmojo turo dalyviams iš arti parodėme baltabruvį nykštuką – pietinių kraštų gyventoją. Šis už paprastąjį nykštuką kiek didesnis paukštelis su baltu antakiu virš akies yra šiuo metu viena iš sparčiausiai Lietuvoje plintančių paukščių rūšių. Antrojo turo metu dalyvius supažindinome ir su kitu „baltaantakiu“ – baltabruviu strazdu. Rečiausiu iš Lietuvoje perinčių strazdų. Skirtingai nei baltabruvis nykštukas, šis paukštis į mūsų kraštą migracijų metu atskrenda iš šiaurinių platumų.
Baltabruvis strazdas (Audronės Eidukaitės nuotrauka)
Pažintis su žąsimis
spalio 10
Keliauti į Nemuno deltą rudenį ir nepamatyti įvairių žąsų – tiesiog neįmanoma. Vieną tokį rūšių turtingą būrį stebėjome pirmojo turo metu. Oras pasitaikė puikus, saulė liejo paskutinę rudenišką šilumą ir mes galėjome iki valias pasigrožėti iš šiaurės atskridusiomis ir į vieną Rusnės salos lauką nusileidusiomis rubuilėmis.
Būryje stebėjome pilkąsias žąsis – vienintelę Lietuvoje perinčią žąsų rūšį. Kartu su jomis sparnus ilsino baltakaktės žąsys, aptikome ir vieną kitą želmeninę bei tundrinę žąsį. Atidžiai apžvelgus teritoriją, pro akis neprasprūdo ir kelios baltaskruostės berniklės – nedidelės, kompaktiško sudėjimo, trumpasnapės žaselės, kurios nuo kitų berniklių skiriasi tuo, jog didžioji dalis jų galvos yra balta. Kaip atrodo į jas panašios kanadinės berniklės – invazinė žąsų rūšis – galėjome įsitikinti antro turo metu, kai netoli Kintų tvenkinių, pilkųjų žąsų būryje, suradome vieną šios rūšies atstovę.
Pilkosios žąsys
Rusnės sniegstartė
spalio 17
Maždaug naminio žvirblio dydžio sniegastartės migracijų metu Lietuvoje nėra retos, tačiau vienos iš jų stebėjimas mums vis tiek buvo netikėtas. Sniegstartę sutikome vienoje iš paskutinių turo stotelių – Rusnės saloje, netoli Bevardžio upelio. Jau pilni įspūdžių, maloniai pavargę po turiningos dienos ir matytų bei girdėtų paukščių sąraše jau turėję nemažai rūšių, nesitikėjome pamatyti dar vienos.
Rusvai balsvas paukštis purptelėjo tiesiai priešais automobilį ir nusileido tolėliau ant žvyrkelio. Būtent įvairūs laukų keliukai ir jų pašonėse esantys dirbami laukai, ražienos bei pievos, kuriose gausu įvairių sėklų, yra mėgstamiausios sniegstarčių vietos. Kai išlipome iš automobilių ir sureguliavome monoklį, prasidėjo slėpynės – sniegstartė tai pasirodydavo ant kelio, tai vėl dingdavo pakelės žolėje, tačiau nuo mūsų toli neskrido. Taip ir todėl, jog toli šiaurėje perintys paukščiai, palyginti su kitais, yra ne tokie bailūs. Jie rečiau mato žmogų, dalis jų apskritai nežino, kas tai per padaras, todėl dažnai neįvertina jo kaip grėsmės. Tokia buvo ir mūsų sutikta sniegstartė, kurią apžiūrėję, jau po truputį temstant, patraukėmė palei Pagėgių pievas Vilniaus link.
Sniegstartė ir jūrinis erelis
Be jau paminėtų paukščių abiejų turų metu stebėjome ir ne vieną deltos karalių jūrinį erelį, turėjome progos pamatyti, kaip medžioja sakalai keleiviai, išvydome svečią iš šiaurės tūbuotąjį suopį, pasisekė identifikuoti raudonkojo sakalo jauniklį, o prie nuleisto Kintų tvenkinio, jau tirštėjant prieblandai, įžiūrėjome oželį nykštuką ir mažąjį bėgiką.
Pirmąjį savaitgalį užfiksavome 92 paukščių rūšis, o antrajį – net 96. Apačioje pateikiame bendrą matytų ir girdėtų paukščių sąrašą.
1. Gulbė nebylė
2. Gulbė giesmininkė
3. Želmeninė žąsis
4. Tundrinė žąsis
5. Baltakaktė žąsis
6. Pilkoji žąsis
7. Kanadinė berniklė
8. Baltaskruostė berniklė
9. Paprastoji berniklė
10. Eurazinė cyplė
11. Rudagalvė kryklė
12. Didžioji antis
13. Smailiauodegė antis
14. Šaukštasnapė antis
15. Rudagalvė antis
16. Kuoduotoji antis
17. Klykuolė
18. Didysis dančiasnapis
19. Kurapka
20. Ausuotasis kragas
21. Didysis kormoranas
22. Didysis baltasis garnys
23. Pilkasis garnys
24. Rudasis peslys
25. Jūrinis erelis
26. Nendrinė lingė
27. Javinė lingė
28. Vištvanagis
29. Paukštvanagis
30. Paprastasis suopis
31. Tūbuotasis suopis
32. Paprastasis pelėsakalis
33. Raudonkojis sakalas
34. Startsakalis
35. Sakalas keleivis
36. Ilgasnapė vištelė
37. Nendrinė vištelė
38. Laukys
39. Dirvinis sėjikas
40. Jūrinis sėjikas
41. Paprastoji pempė
42. Mažasis bėgikas
43. Juodakrūtis bėgikas
44. Raibakrūtis bėgikas
45. Gaidukas
46. Oželis nykštukas
47. Perkūno oželis
48. Paprastasis griciukas
49. Tamsusis tilvikas
50. Žaliakojis tulikas
51. Rudagalvis kiras
52. Paprastasis kiras
53. Silkinis kiras
54. Sidabrinis kiras
55. Kaspijinis kiras
56. Balnuotasis kiras
57. Mažasis kiras
58. Upinė žuvėdra
59. Uolinis karvelis
60. Keršulis
61. Pietinis purplelis
62. Tulžys
63. Didysis margasis genys
64. Mažasis margasis genys
65. Lygutė
66. Dirvinis vieversys
67. Šelmeninė kregždė
68. Pievinis kalviukas
69. Baltoji kielė
70. Karietaitė
71. Paprastasis erškėtžvirblis
72. Liepsnelė
73. Juodasis strazdas
74. Smilginis strazdas
75. Strazdas giesmininkas
76. Baltabruvis strazdas
77. Amalinis strazdas
78. Sodinė devynbalsė
79. Pilkoji pečialinda
80. Paprastasis nykštukas
81. Baltabruvis nykštukas
82. Ūsuotoji zylė
83. Ilgauodegė zylė
84. Juodoji zylė
85. Mėlynoji zylė
86. Didžioji zylė
87. Miškinis liputis
88. Plėšrioji medšarkė
89. Kėkštas
90. Šarka
91. Kuosa
92. Kovas
93. Pilkoji varna
94. Kranklys
95. Paprastasis varnėnas
96. Naminis žvirblis
97. Karklažvirblis
98. Paprastasis kikilis
99. Šiaurinis kikilis
100. Svilikėlis
101. Žaliukė
102. Dagilis
103. Alksninukas
104. Paprastasis čivylis
105. Eglinis kryžiasnapis
106. Juodagalvė sniegena
107. Svilikas
108. Sniegstartė
109. Geltonoji starta
110. Nendrinė starta