Paukščių stebėjimas nėra dažnas pasiūlymas vaikams kaip laisvalaikio užsiėmimas, nors šio hobio nauda – nuo sveiko laiko gamtoje iki kritinio mąstymo ugdymo. Tai puikus šeimos laisvalaikio praleidimo būdas, kuris gali padovanoti daug smagių akimirkų, o kai kuriems tampa ir viso gyvenimo pomėgiu, padedančiu praplėsti pasaulėžiūrą bei sukuria įdomių pažinčių tinklą. Be to, užsiimti šiuo hobiu galima ištisus metus
Šiandien susiduriame su dideliu iššūkiu: kaip vaikams pasiūlyti įtraukiančias ir interaktyvias veiklas, kurios nukonkuruotų daugybę emocijų suteikiančią virtualią realybę? Ieškome įvairių būdų, kaip paskatinti vaikus daugiau laiko praleisti lauke, bet juk tai nebūtinai turi būti užsibrėžta žingsnelių norma per dieną. Paukščių stebėjimas – azartiškas ir įtraukiantis. Pirmiausia, žinoma, kyla pasididžiavimas savimi bent pastebėjus, vėliau – atpažinus paukščio rūšį, o įsitraukus į šio pomėgio propaguotojų bendruomenę tai tampa netgi įnirtingomis varžybomis – kas pastebės daugiau ar retesnių rūšių.
Tai ypatingai naudinga veikla ugdant atidumą – turi klausytis, atidžiai stebėti bet kokį krustelėjimą ir susitelkti į požymių, spalvų, elgsenos ar balso identifikavimą, kad galėtum nustatyti paukščio rūšį. Ugdomas ne tik pastabumas, bet visapusiškai lavinami visi vaikų (suaugusiųjų taip pat!) pojūčiai: dėmesys sufokusuoja žvilgsnį, įtempia klausą ar paaštrina uoslę aplink esantiems objektams. Žinoma, to ne taip lengva išmokti, bet šie įgūdžiai vėliau itin praverčia ir kasdienybėje ar siekiant užsibrėžtų tikslų.
Pedagogai sako, kad labai svarbi mokymosi proceso dalis yra nuostaba ir žavėjimasis, o paukščių stebėjime šie jausmai ypač dažni, nes pamatyti medžiojantį erelį, pastebėti paukščio lizdą, tuoktuvinį šokį ar kovą, o gal tiesiog aliarmą įžengus į teritoriją, jau nekalbant apie retos rūšies atradimą – visada sukelia pažinimo džiaugsmą.
Pasaulyje yra virš 10 tūkstančių paukščių rūšių, kai kurios iš jų yra lengvai atpažįstamos, kaip, kad spalvingieji tulžiai, bet yra nemažai ir tokių, kuriuos atpažinti yra tikras iššūkis. Daugybė rūšių yra tiek panašios, kad tik antakis, kojų spalva ar nago ilgis jas skiria vienas nuo kitų. Tokie dalykai kaip spalva, dydis, forma, balsai ir giesmės, elgsena yra labai svarbūs paukščių atpažinime. Nepamirškime dar ir to, kad paukščio išvaizda gali skirtis skirtingais metų laikais, todėl norint tapti geru stebėtoju - būtinas dėmesys detalėms ir kompleksinis požymių vertinimas, o šio savybės juk itin vertinamos daugelyje atsakingų profesijų.
Dar viena priežastis, kodėl smagu stebėti paukščius – jie visuomet šalia. Nuo daugiabučių kiemų iki įspūdingų šlapynių ar dykumų – paukščių rasite visur! Nors vaikai, skirtingai nei suaugę, dažniau atkreipia dėmesį į balandžius mieste, bet pradėjus domėtis daugiau, jiems atsiveria visai kitas pasaulis! Lietuvoje yra registruota 400 paukščių rūšių, net ir daugiabučio kieme akyliau apsidairius galima surasti jų bent 20, o jei dar nukeliautumėte į didesnį parką?! Paukščiai gali tapti ne tik dingstimi atrasti naujas vietas, bet ir paskata atsikelti anksčiau – pavasario ir vasaros rytais užburiantis balsų choras ir mokymasis juos atpažinti ryto aušroje sudomins visus prisivertusius šiam žadintuvo iššūkiui.
Norint pradėti stebėti paukščius nebūtina brangi technika ar įranga, kuri reikalinga žaidžiant kompiuterinius žaidimus – užtenka paprastų žiūronų (kaip juos išsirinkti, rasite čia) ir paukščių pažinimo vadovo (nuo kurio pradėti, rašėme čia). Žinoma, susidomėjimui išaugus prireiks fotoaparato ir monoklio , tačiau pradžioje šios priemonės nėra būtinos. Bet pradėti galima ir labai lengvai – įsirengiant lesyklą prie namų! Šis būdas labai puikus ypač žiemos mėnesiais, nes galima susipažinti su keliomis dažnomis rūšimis, atidžiai jas apžiūrėti, stebėti jų elgseną net be specialios optikos, o knygoje „Pažintis su paukščiais“ nesunkiai atpažinti savo lesyklos svečią.
Atlikus studiją Šiaurės Amerikoje nustatyta, kad vaikai geriau pažįsta Afrikos gyvūnus, nei gyvenančius šalia jų, nes daugelis knygų vaikams orientuotos į pasaulio gyvūnų pažinimą: dramblys atrodo egzotiškiau už miškinę kiaunę ar barsuką kol atidžiau nesusipažįstame su pasatarosiomis. Gamtos pažinimas formuoja empatišką ir atsakingą požiūrį į aplinką – pažvelgus į žmonių veiksmus per įvairių gyvūnų ar nykstančios gamtos prizmę, lengviau suvokti mūsų kasdienių, dažnai įprastų veiklų nematomus rezultatus tolimos grandinės atstovams. Taigi sąmoningumo ugdymas viena iš „naudų“, kurią atneša paukščių stebėjimas vaikams.
Norint paskatinti vaikus dar labiau įsitraukti į stebėjimo procesą galima jiems pasiūlyti savo stebėjimus registruoti – užsirašyti matytus paukščius sąsiuvinyje ar programėlėje (apie jas plačiau čia), juos nupiešti ar nufotografuoti, pasidalinti su draugais ar kitais bendraminčiais internete. Kai vaikai jau pažįsta pagrindinius lesykloje besilankančius paukščius, galima sugalvoti papildomų užduočių pvz: naudojant skirtingą lesalą stebėti kokie paukščiai atskrenda, kai lesykloje papilate saulėgrąžų, o kokie – kai joje yra tik grūdų arba kas mėgsta paskrebenti pakabintus lašinukus? Lesinti paukščius galima ištisus metus (prasminga dėl paukščių – tik žiemą, vaikų švietimo prasme – ištisus metus) , bet atsiminkite, kad tai daryti reikėtų tik sėklomis, riešutais, nesūdytais riebalais ir ypatingai svarbu nenutraukti lesinimo užėjus stipresniems šalčiams. Paukščiai pripranta prie papildomo maisto ir pirmiausia jo ieško jiems įprastoje vietoje, o esant šaltam orui, tokiam veiksmui be rezultato (lesykla tuščia) paukštelis bergždžiai išnaudos itin svarbią gyvybei energiją. Todėl jei žinote, kad negalėsite lesinti nuolatos, geriau tik kartais paberti nedidelį kiekį maisto, kad nesuformuotumėte paukščiams įpročio.
Viena liūdnesnių aplinkybių, kodėl verta stebėti paukščius su vaikais – jie nyksta. Tai kas buvo įprasta Jūsų vaikystėje, jau nebeįprasta Jūsų vaikų. Gamta keičiasi – keičiantis buveinėms, vykstant klimato pokyčiams vienos rūšys nyksta, kitos „kraustosi gyventi“ kitur. Visame pasaulyje intensyvėjant žemės ūkiui, plečiantis pramonei, gyvenamosioms teritorijoms, plintant invazinėms rūšims ir nedarniai eksploatuojant gamtos išteklius daugelis rūšių patiria spaudimą ir jų drastiškai mažėja, tai ypač veikia agrarinio kraštovaizdžio paukščius. Todėl verta paskubėti vaikus su jais supažindinti ir papasakoti apie šių paukščių svarbą bei problemas, kad ir jų vaikams pavasariais pempės vis dar šauktų „ar gyvi gyvi?“.
Be visų naudingų įgūdžių – formuojant atidumą, ugdant kantrybę, fizinę ištvermę, kruopštumą ar kompleksinį mąstymą – kartu leidžiamas laikas gamtoje su savo vaikais, stiprinamas tarpusavio ryšys, patiriami bendri atradimai, kurie išliks kaip gražiausi vaikystės atsiminimai.