Sodriai žaliuojančios pievos. Virš jų ratus sukantis juodasis peslys. Šlapynėse braidantys gaidukai. Didžiojo apuoko ūbavimas sutemus. Naktiniai perkūno oželių mekenimai. Būriai mažųjų kirų, plasnojantys virš marių... Viską, ką pamatėme, išgirdome ir patyrėme Nemuno deltoje per dvi dienas, būtų sunku papasakoti – tiek visko buvo – todėl kaip ir pernai išskyrėme 5 įsimintiniausias turo „Paukščių rojus – Nemuno delta“ akimirkas.
Kuolingos ir peslys
Kaip visada, šį turą pradėjome palei Nemuną plytinčiose pievose už Pagėgių. Vos tik įvažiavome į šią teritoriją, atsivėrė tikras laukinis safaris. Abipus kelio ganėsi stirnos, kurios pamačiusios mūsų ekipažus tik pakeldavo galvas, vangiai apsidairydavo ir toliau rupšnodavo šviežią žolę, į laukus leidosi migruojantys smilginiai strazdai, ore pakibę čireno dirviniai vieviersiai, nuo krūmo ant krūmo skraidė dagiliai, o ratus padangėje suko krankliai ir deltos karaliai jūriniai ereliai.
Tačiau ryškiausia akimirka šioje kelio atkarpoje tapo pažintis su retomis vidutinėmis kuolingomis ir juoduoju pesliu. Keturios kuolingos vaikštinėjo suartame lauke ir kuo ramiausiai maitinosi, o juodasis peslys sklandė virš Nemuno senvagių. Netoli ilgasnapių kuolingų, ant arimo, apžiūrėjome kūltupio patinėlį, pasiklausėme pakrūmėse čiulbančių juodagalvių ir pilkųjų devynbalsių. O juodąjį peslį turėjome progos palyginti ir su ruduoju pesliu, kurį išvydome pavažiavę kelis kilometrus Sausgalvių link. Kuo šie paukščiai skiriasi? Juodasis peslys nežymiai mažesnis už rudąjį, tamsesniu apdaru, jo uodega mažiau skelta, o sparnai – apvalesni, be ryškesnių baltų dėmių kaip pas giminaitį.
Juodasis ir rudasis pesliai
Sausgalvių ganyklose
Pavasariais Sausgalvių kaimas – tikras tilvikų rojus. Į šią vietą traukėme prisiklausę giesmių Žalgirių miške ir sočiai papiknikavę. Saulė jau buvo aukštai, debesų vos keli, nuotaika puiki. Privažiavome Sausgalvius, o čia – sausa! Vos prieš savaitę pievos dar buvo po vandeniu, o turo dieną gamta mums iškrėtė pokštą: liko tik kelios seklios balutės. Žinoma, antys ir žąsys išskrido į platesnius vandenis, bet tilvikų, laimei, vis dar knibždėte knibždėjo.
Vaikštant palei pievas, stebėjome būreliais siaučiančius gaidukus, tiksinčius tikučius ir melodingus „tyu tyu tyu“ kartojančius žaliakojus tulikus. Čia pavyko pamatyti mažojo erelio rėksnio ir rudojo peslio peštynes ore. Pievose skraidė geltonosios kielės, ant nendrių viršūnės čiulbėjo nendrinės startos patinėlis, o visus dalyvius prie žiūronų prikaustė virš ganyklų, lyg drugelis, nuplasnojęs kukutis. Deltos kaimai su ūkiniais statiniais, senais medžiais ir ganyklomis, kur gausu galvijų mėšlo, o jame mėšlavabalių ir maitvabalių, kukučiams yra ideali vieta. Tiesa, palyginus su pietų ir rytų Lietuva, šie skiauterėtieji sparnuočiai pamaryje nėra labai dažni.
Gaidukai ir tikutis
Sutemoms nusileidus
Po apsilankymo Rusnės saloje, kur stebėjome baltakakčių žąsų ir baltaskruosčių berniklių būrius, kur prie Uostadvario apžvalgos bokštelio klausėmės nendrinių žiogelių ir ieškojome geltongalvės kielės, bei po sočios vakarienės, dalyviams pasiūlėme vakarinę pramogą – pasiklausyti paukščių po saulėlydžio, kai deltos pievas ima gaubti sutemos. Būtent tada tampa aktyvūs tie sparnuočiai, kurių dienos metu neišgirsi.
Paslaptingi vakariniai balsai prasidėjo dar saulei nepasislėpus už horizonto. Sulaikę kvapą, nekeldami nė menkiausio garso, o tik stebėdami, kaip virš galvų vabzdžius tyliai gaudo šikšnosparnis, ėmėme klausytis sutemų choro. Pirmoji į programą trumpais kreksėjimais įsijungė didžioji antis. Jos pavyzdžiu pasekė nežemiškus garsus laidančios pempės. Melodingai užliūliavo tikučiai. O tada, netikėtai, boso partiją pradėjo didysis apuokas. Jo žemas ir duslus „u-u-u-hu“ nė vieno nepaliko abejingo.
Sutemoms dar labiau apgaubus pievas, skambią natą chorui suteikė iš tolybių atsklidę miegoti besiruošiančių gervių trimitai ir kažko nepatenkintų stirnų lojimai. Gražiu besikartojančiu motyvu tapo perkūno oželių mekenimai ir švelnūs švygždos švilpčiojimai.
Rytas prie marių
Antrąją dieną prie grupės prisijungė ir mūsų naujasis gidas Saulius Karalius – vienas stipriausių ornitologų Lietuvoje. Visi kartu vykome į pirmąją stebėjimų stotelę – Kintų prieplauką ties girininkija, kur matytų ir girdėtų paukščių sąrašą papildėme net keliomis naujomis rūšimis.
Pakrantėje ant bangų suposi urvinių ančių porelė, virš pakrantės sklandė nendrinės lingės patinas, ant nendrės stiebo giesmę traukė nendrinis žiogelis, viena kitą vijojo ūsuotosios zylės, akiratyje švystelėjo baltasparnė, juodoji ir upinė žuvėdros, o virš marių plasnojo mažieji kirai. Didžioji dalis šių kirų, kuriuos lengviausia atskirti iš matinės juodos galvos, juodo snapo ir juosvos sparnų apačios mūsų kraštą tik praskrenda, o perėti lieka tik kelios dešimtys porų. Išvysti įspūdingą kelių šimtų mažųjų kirų būrį, migruojantį į šiaurę, pasiseka ne kiekvienam.
Urvinė antis ir mažasis kiras
Po deltą laivu
Visai kitu kampu delta atsiveria į ją žvelgiant iš laivo. Į tokią atrakciją pirmą kartą leidomės antrosios dienos popietę. Nuo Uostadvario kelionę pradėjome Atmata iki Krokų lankos, tada pasukome į Minijos upę ir trumpam išlipome Mingės kaime. Vėliau Upaičiu pasiekėme Kniaupo įlanką, Kuršių marias ir Atmatos žiotimis grįžome atgal iki uosto.
Gaiviai gairinami pamario vėjo, iš laivo stebėjome didžiuosius baltuosius garnius ir medžiojantį pilkąjį garnį, nendrynuose besiilsinčias gulbes nebyles, dryžgalves krykles. Praplaukę pro Kniaupo įlankos – svarbios teritorijos migruojantiems vandens paukščiams – prieigas stebėjome jūrinius erelius, sausumos salelėse tupinčius impozantiškus gaidukus ir paprastuosius griciukus, rudagalves, pilkąsias ir šaukštasnapes antis, o pasukę atgal pasigrožėjome didžiųjų kormoranų kolonija.
Jūrinis erelis ir kormoranas
Užfiksuotų paukščių rūšių sąrašas:
1. Gulbė nebylė
2. Mažoji gulbė
3. Gulbė giesmininkė
4. Tundrinė žąsis
5. Baltakaktė žąsis
6. Pilkoji žąsis
7. Baltaskruostė berniklė
8. Urvinė antis
9. Eurazinė cyplė
10. Pilkoji antis
11. Rudagalvė kryklė
12. Didžioji antis
13. Smailiauodegė antis
14. Dryžagalvė kryklė
15. Šaukštasnapė antis
16. Rudagalvė antis
17. Kuoduotoji antis
18. Klykuolė
19. Didysis dančiasnapis
20. Ausuotasis kragas
21. Didysis kormoranas
22. Didysis baublys
23. Didysis baltasis garnys
24. Pilkasis garnys
25. Baltasis gandras
26. Juodasis peslys
27. Rudasis peslys
28. Jūrinis erelis
29. Nendrinė lingė
30. Javinė lingė
31. Paukštvanagis
32. Paprastasis suopis
33. Mažasis erelis rėksnys
34. Švygžda
35. Nendrinė vištelė
36. Pilkoji gervė
37. Jūršarkė
38. Upinis kirlikas
39. Jūrinis kirlikas
40. Dirvinis sėjikas
41. Paprastoji pempė
42. Riestasnapis bėgikas
43. Juodakrūtis bėgikas
44. Gaidukas
45. Perkūno oželis
46. Paprastasis griciukas
47. Vidutinė kuolinga
48. Didžioji kuolinga
49. Tamsusis tilvikas
50. Raudonkojis tulikas
51. Žaliakojis tulikas
52. Brastinis tilvikas
53. Tikutis
54. Krantinis tilvikas
55. Rudagalvis kiras
56. Paprastasis kiras
57. Sidabrinis kiras
58. Kaspijinis kiras
59. Mažasis kiras
60. Plėšrioji žuvėdra
61. Upinė žuvėdra
62. Juodoji žuvėdra
63. Baltasparnė žuvėdra
64. Uolinis karvelis
65. Keršulis
66. Gegutė
67. Didysis apuokas
68. Tulžys
69. Kukutis
70. Grąžiagalvė
71. Didysis margasis genys
72. Mažasis margasis genys
73. Lygutė
74. Dirvinis vieversys
75. Urvinė kregždė
76. Šelmeninė kregždė
77. Langinė kregždė
78. Miškinis kalviukas
79. Pievinis kalviukas
80. Geltonoji kielė
81. Geltongalvė kielė
82. Baltoji kielė
83. Karietaitė
84. Paprastasis erškėtvžvirblis
85. Liepsnelė
86. Dūminė raudonuodegė
87. Paprastoji raudonuodegė
88. Paprastoji kiauliukė
89. Paprastasis kultūpys
90. Juodasis strazdas
91. Smilginis strazdas
92. Strazdas giesmininkas
93. Baltabruvis strazdas
94. Amalinis strazdas
95. Nendrinis žiogelis
96. Ežerinė nendrinukė
97. Mažoji krakšlė
98. Didžioji krakšlė
99. Pilkoji devynbalsė
100. Rudoji devynbalsė
101. Juodagalvė devynbalsė
102. Žalioji pečialinda
103. Pilkoji pečialinda
104. Ankstyvoji pečialinda
105. Margasparnė musinukė
106. Ūsuotoji zylė
107. Paprastoji pilkoji zylė
108. Mėlynoji zylė
109. Didžioji zylė
110. Remeza
111. Plėšrioji medšarkė
112. Kėkštas
113. Šarka
114. Kuosa
115. Kovas
116. Pilkoji varna
117. Kranklys
118. Paprastasis varnėnas
119. Naminis žvirblis
120. Karklažvirblis
121. Paprastasis kikilus
122. Šiaurinis kikilis
123. Svilikėlis
124. Žaliukė
125. Dagilis
126. Alksninukas
127. Paprastasis čivylis
128. Svilikas
129. Geltonoji starta
130. Nendrinė starta