Rudeninė migracija prie Vilniaus. 2020 rugpjūtis. Turo apžvalga.

Rugpjūčio pabaigoje keliavome į 4 vienodus turus (rugpjūčio 22, 23, 27, 29 dienomis), kurių metu mėgavomės rudenine paukščių migracija prie Vilniaus. Nors turus vadiname „vienodais“ dėl lankytų tų pačių teritorijų kone padieniui, tačiau gamta nežino ką mes planuojame ir nepaklūsta režisūrai, todėl visi keturi turai buvo unikalūs ir padovanojo išskirtinius įspūdžius, prisiminimus bei paukščius. Turų metu per nepilną dieną aptikome nuo 67 iki 80 skirtingų paukščių rūšių, todėl kuo pasidžiaugti turėjo tiek jau patyrę Ornitostogų dalyviai, tiek pradedantys.

Trumpai apžvelkime įspūdingiausius atsiminimus ir paukščius iš lankytų teritorijų.

1. Paluknio pievos. Visų turų metu rytą pradėjome būtent šioje gamtos oazėje, plytinčioje vos 30 minučių į pietus nuo Vilniaus centro. Paluknio pievos itin mėgiama migruojančių sparnuočių poilsio ir mitybinė teritorija. Iš retesnių paukščių čia aptikome pievines linges, vištvanagį, mažąjį erelį rėksnį, sketsakalius, raudonkojus sakalus, startsakalį, plėšriąsias medšarkes, dirvinius sėjikus, tetervinus, putpeles, kukutį, kūltupius, geltonąsias kieles, lygutes, pilkąsias gerves. 

Tetervinas A. Skirpsto nuotrauka

2. Rūdninkų giria. Nors vasaros galas miškuose jau ganėtinai nykus, tačiau pro Rūdninkų giria besiskverbiantis Špigulės upelis visais metų laikais į savo drėgną aplinką prikviečia įvairių sparnuočių. Antai čia, kiekvieno turo metu praleidę po valandą, aptikome jerubę, juodąsias meletas, didžiuosius marguosius genius, riešutines, uldukus, svilikus, kuoduotąsias ir juodąsias zyles, bukutį, liputį, karietaitę, liepsnelę ir kitus įprastus, bet gražius miško paukščius. 

3. Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniai – dar viena ornitologams ir paukščiams puikiai žinoma vieta. Seklūs, gausiai augalija apaugę tvenkiniai žmogui neatrodo patrauklūs, tačiau vandens paukščiams, tai tikras rojus. Skaniai pasistiprinę tvenkinių savininkų patiekta žuviene, dėjomės žiūronus ant kaklų ir keliavome tvenkinių pakraščiais. Čia grožėjomės gausiais gulbių nebylių ir giesmininkių būriais, laukiais, ilgasnape vištele, rudagalvėmis ir dryžgalvėmis kryklėmis, Eurazinėmis cyplėmis, šaukštasnapėmis, piklosiomis, kuoduotosiomis ir rudagalvėmis antimis, ausuotaisiais ir mažaisiais kraigais, gaidukais, žaliakojais tulikais, juodkrūčiais bėgikais, perkūno oželiais, krantiniais tilvikais, jūriniais ereliais, žuvininku, nendrinėmis lingėmis, paukštvanagiais, mažuoju kiru ir smaragdiniais tulžiais.

Didysis baltasis garnys A. Skirpsto nuotrauka

4.      Papio ežeras. Greta žuvininkystės tvenkinių tyvuliuojantis seklus vandens telkinys taip pat itin mėgiamas vandens paukščių. Be jau minėtų rūšių, kurias aptikome tvenkiniuose, čia taip pat grožėjomės baltaisiais ir pilkaisiais garniais, sidabriniais ir kaspijiniais kirais, nendrinėmis startomis, kormoranais bei virš ežero migruojančiu vapsvaėdžiu.

Iš viso šių keturių turų metu paukščius stebėjome su 44-iais dalyviais, o aptikome 103 paukščių rūšis.

Iki kitų kartų!