Vasara – kelionių po gamtą metas. Jei gražiausius Lietuvos kampelius jau aplankėte ir pažįstate kaip savo penkis pirštus, mūsų kolegos iš Latvijos kviečia per atostogas atrasti Gaujos nacionalinį parką ir jo laukinės gamtos turtus – vaizdingus miško takus, sraunias upes ir įspūdingas uolas bei olas, kokių mūsų krašte nerasite.
Specialiai paukščių mylėtojams parko darbuotojai parengė turiningus maršrutus.
Paukščių įvairovė ir retos rūšys
Gaujos nacionaliniame parke saugoma turtinga senojo Gaujos upės slėnio ir jo apylinkių gamta, didelė augalų, paukščių bei vabzdžių įvairovė. Čia sutinkama daugiau nei 800 augalų induočių, 149 paukščių ir 48 žinduolių rūšys.
Turistai, kurie domisi gamta, ypač vertina parko paukščių įvairovę, kadangi čia galima pamatyti Vakarų Europoje retai aptinkamus sparnuočius, išgirsti jų balsus, susipažinti su natūraliomis jų buveinėmis. Pavyzdžiui, vienas tokių pavyzdžių – kalninė kielė. Nors jų čia yra tik kelios poros, tačiau tai puikiausia ir saugiausia Latvijoje vieta stebėti šiuos sparnuočius perėjimo laikotarpiu.
Krantinis tilvikas
Senais lapuočių miškais apaugę šlaitai vilioja retesnes genių rūšis – baltnugarius, tripirščius ir vidutinius marguosius genius, juodąsias meletas. Gaujos parke dažnos jerubės, mažosios musinukės, šiaurinės pečialindos, vis dažniau stebima ir mažiausia iš Latvjoje gyvenančių – žvirblinė pelėda, o neseniai pradėjo perėti ir uralinė pelėda.
Be miško paukščių upių ir ežerų pakrantėse aptinkamos Vakarų Europoje nedažnos žvirblinių paukščių rūšys – upinis žiogelis ir sodinė nendrinkė, gyvena krantiniai tilvikai, o pievose vis dar galima išgirsti griežles.
Uralinė pelėda (nuotrauka – Andris Soms)
Migracijų laikotarpiu paukščiai sustoja nebenaudojamuose ar veikiančiuose žvyro karjeruose (Lode, Bāle, Cēsis) ir didžiausiame parke Unguro ežere, o su Sudos pelke besiribojančios ir į rezervato zoną nepatenkančios pievos rudenį tampa svarbiomis gervių susitelkimo vietomis.
Reikšmingos paukščiams buveinės yra buvusių dvarviečių alėjos bei parkai, kurie sutraukia daug įprastų ir lengvai pastebimų paukščių – genių, naminių pelėdų, musinukių, raudonuodegių, svilikėlių.
Stebėjimo vietos netoli Gaujos parko
Įdomios paukščių stebėjimo vietos netoli Gaujos nacionalinio parko yra Zilaiskalns ir jo šlaitų miškai arba miškai netoli Sieto uolos (Sietiņiezis), kur galima išvysti jerubes, mažąsias musinukes, įvairias genių rūšis, įskaitant ir retą tripirštį genį.
Gamtiniu požiūriu ypatingos vietos yra ir Straupės šiaurėje esančios Didžioji (Lielais) ir Pemos (Pemma) pelkės (pelkėse gyvenančios paukščių rūšys), taip pat didžiausias parke Unguro ežeras.
O populiariausioje turistų lankomoje vietoje – Turaidos muziejaus-rezervate, plaukiant upe, senuose pakrantės medžiuose galima lengvai pamatyti baltnugarius genius ir pilkąsias meletas, pavasariais klausytis jų trelių, o kartu stebėti nardančius tulžius.
Gaujos nacionalinį parką ir jį supančius plotus yra pamėgę baltieji gandrau. Čia jų peri daugiau nei 120 porų, o miškai yra priglaudę ir kelias juodųjų gandrų poras.
Pilkosios gervės ir baltnugaris genys
6 maršrutai natūraliose buveinėse:
1. Rytinė kelionė pėsčiomis netoli Karlių (Kārļi) gyvenvietės. Čia jūsų lauks gamtos takai, parkai, alėjos, seni vaismedžių sodai. Tikslinės paukščių rūšys: raudongalvė sniegena, paprastoji medšarkė, žvirblinė pelėda, margasis žiogelis, pievinis kalviukas, miškinis kalviukas, amalinis strazdas, musinukės, zylės ir kt.
2. Žygis pėsčiomis Amatos gamtos taku ir miškuose netoli Zvartės (Zvārte) uolos (Meža māte gamtos takas). Ilgis – 3,5 km. Tikslinės paukščių rūšys: mažoji musinukė, šiaurinė pečialinda, kalninė kielė, vapsvaėdis, tulžys, karietaitė, Eurazinis liputis, kuoduotoji zylė, tripirštis genys, jerubė ir kt.
.jpg)
Zvartės uola ir Gaujos upė
3. Kelionė keltu: Zvartės uola–Lygatnė (14 km). Tikslinės paukščių rūšys: vidutinis margasis genys, alksninukas, tikėtina pamatyti mažąjį margąjį genį, paprastąjį suopį ir kt.
4. Išvyka valtimi Gaujos upe nuo Lygatnės perkėlos žemyn upe iki vietos, kur Braslos upė įteka į Gaują. Ilgis – 10 km, trukmė – 2 val. Tikslinės paukščių rūšys: juodoji meleta, baltnugaris genys, tulžys, krantinis tilvikas, didysis dančiasnapis, klykuolė, mažasis margasis genys, ilgauodegė zylė, šiaurinė pilkoji zylė ir kt.
Žvirblinė pelėda (nuotrauka – Andris Soms)
5. Maršrutas: Inciems–Turaida. Siguldos Ķeizarskats ir Velnio olos (Velnala) gamtos takas su Dainų sodu Turaidos muziejuje-rezervate. Ilgis – 19 km. Tikslinės paukščių rūšys: vidutinis margasis genys, pilkoji meleta, baltasis gandras, margasparnė musinukė.
6. Vakarinis pasivaikščiojimas viešbučio Karlamuiza Country Hotel apylinkėse, kur galima išgirsti naminių pelėdų ūbavimus.
Tinkamas laikas paukščiams stebėti: pavasaris, vasara ir ruduo.
Tinkamiausias paukščių stebėjimo laikas – pavasaris.
Daugiau informacijos:
Oficiali Gaujos nacionalinio parko svetainė
Paukščių stebėjimas Gaujos nacionaliniame parke
The material was created within the Cluster Program project 3.2.1.1/16/A/009 “Stage 2 of Gauja National Park Tourism Cluster Development”