Gamtosauga – vienas iš pagrindinių Ornitostogų tikslų! Šiais laikais vyksta žūtbūtinė kova tarp žmogaus ir gamtos, kuri suprato, kad žmogus nėra jos draugas ir gamtos draugija jam reikalinga tik tiek, kiek iš jos gali gauti naudos sau. Mes nenorime būti vieni iš tokių žmonių, todėl kaip kompensaciją gamtai už jos teikiamus neišdildomus įspūdžius mums ir mūsų bendrakeleiviams nusprendėme, nuo kiekvieno mūsų organizuojamo turo 10% skirti gamtos apsaugai. Kitaip sakant, jei jūs nutariate ornitostogauti kartu mumis, 10% nuo jūsų sumokėtos turo kainos keliaus gamtos apsaugai. O ta apsauga bus labai įvairi. Priklausomai nuo jūsų aktyvumo kelsime sau tikslus, kuriems kaupsime lėšas. Paukščių apsauga betarpiškai susijusi su jų perimviečių apsauga ir tų buveinių būkle. Pavyzdžiui tetervinai savo tuoktuves rengia atviruose laukuose, durpynuose, buvusiuose kariniuose poligonuose, tačiau laikui bėgant tose teritorijose vyksta natūrali sukcesija, kurios metu tos buveinės apauga krūmais ir šie reti vištiniai paukščiai išnyksta. Kitas pavyzdys – tilvikiniai paukščiai. Šiems ilgakojams šlapynių dumblinėtojams reikalingos šlapios, ganomos pievos, kurių pastaraisiais metais Lietuvoje lieka vis mažiau. Gyvulininkystė tapo nebepelninga, todėl daugelis ūkininkų renkasi žemdirbystę, kurios metu suariamos natūralios pievos, užsėjami dideli plotai javų ir nupurškiami pesticidais. Tokios teritorijos gamtininkų vadinamos ekologinėmis dykumomis, nes jose beveik nebelieka gyvybės. Todėl vienintelis kelias – vis dar išlikusias tilvikinių paukščių pamėgtas pievas išpirkti ir jose, su vietinių ūkių pagalba, taikyti gamtai draugišką ūkininkavimą arba vėlyvą šienavimą.

Ne paslaptis, kad gamtinių problemų apstu ir miškuose. Antai vertingi, natūralūs, įvairiarūšiai ir įvairiaamžiai medynai pasmerkiami iškirtimui, kai į juos žvelgiama tik per ekonominę prizmę. Sunku tokias gamtos oazes apsaugoti jei jos savininkas negirdi ir nemato jose tarpstančios gamtos unikalumo. Todėl dažniausiai vienintelis kelias išsaugoti – išpirkti kad ir nedidelius miško lopinėlius ir leisti juose gamtai tvarkytis pačiai. Kas žino, gal su jūsų dideliu palaikymu mes visi kartu sugebėsim suformuoti mažų sengirių tinklą išsidėsčiusį visoje šalyje. Ar mums pavyks? Nežinom. Tačiau bandykim!

2020-2021 tikslas - Svylos slėnis

Labiausiai į rytus nutolusiame Lietuvos kampelyje, palikusi istorines Lietuvos žemes dabartinėje Baltarusijoje, derlingomis pievomis ir laukais vinguriuoja lėta Svylos upės tėkmė. Nors šios upės vaga Lietuvos teritorijoje driekiasi vos kelias dešimtis kilometrų, bet ji suspėja pasisveikinti su Švenčionių ir Ignalinos rajonais, kol savo vandeniu papildo kiek platesnę seserį – Birvėtą. Tekėdama Svylos upė savo užliejamuose slėniuose puoselėja gyvybę, kuriai itin svarbus šios upės vanduo ir tūkstantmečius besiformavusios upės pakraščių buveinės. Ypatingai vertingas Svylos žemupys, kur pavasarinio polaidžio vandens perpildoma tėkmė išsilieja į pievas paskutiniuose savo kilometruose. Šiai upės atkarpai net suteiktas Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, kuri yra Europos sąjungos saugomų teritorijų tinklo „NATURA 2000” dalimi. Bet Svylos upė čia ne viena tokia mėgiama paukščių, ją supa visas kompleksas unikalių gamtinių buveinių, puikiai papildančių viena kitą: Dysnos slėnis, Birvėtos šlapžemės su žuvininkystės tvenkiniais, Guntauninkų ir Adutiškio miškas su to paties pavadinimo aukštapelke, Svirkų, Erzvėto, Lazdinių ežerai. Visos šios teritorijos taip pat turi specialius apsaugos statusus. 

Toks gamtinių buveinių kompleksas šią teritoriją ir per ją besidriekiantį Svylos slėnį paverčia ypatingos gamtinės reikšmės vieta. Tai puikiai atsispindi ir čia sutinkamoje ornitofaunoje – net 10 čia perinčių sparnuočių rūšių įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Svylos žemupio pievose drėgnais metais peri aibė tilvikinių paukščių, tarp kurių ir retieji stulgiai, griciukai, gaidukai, raudonkojai tulikai, kūdriniai tilvikai. Drėgnas pievas pamėgusios švygždos bei griežlės, kurių toli sklindančius čaižius balsus pavasariais ir vasaromis galima girdėti visame slėnyje. Tuo tarpu arčiau upės vagos besidriekiantys tankūs nendrių sąžalynai mėgiami didžiųjų baublių ir nendrinių lingių. Kartais čia pavyksta pamatyti ir kitus retus plėšrūnus – pievines linges bei balines pelėdas, savo tyliais skrydžiais raizgančias upę supančius slėnius. Tačiau ne tik stambūs sparnuočiai pamilę Svylą, čia tarpsta ir aibė smulkiųjų giesmininkų, iš kurių verta paminėt retai kur sutinkamas raibąsias devynbalses ir savo puošnumu dėmesį prikaustančias mėlyngurkles. Tuo tarpu pavasarinės paukščių migracijos metu Svylos užliejamose pievose poilsiui leidžiasi tūkstančiai į šiaurę migruojančių žąsų, ančių bei tilvikų.

Vis tik šiais laikais Svylos slėniui ir čia tarpstančioms retoms paukščių rūšims būtina žmogaus pagalba. Sunykus tradiciniam žemės ūkiui ir gyvulininkystei, upės slėnyje nebeganomi galvijai,  derlingose pievose dalgiais nebemosuoja vyrai.  Nutrūkęs šimtmečius čia besitęsęs metų ciklas privertė sparčiai keistis ir Svylos kraštovaizdį. Kadaise buvusios ganyklos pradėjo sparčiai apauginėti krūmais ir medeliais, kurie užgožė natūralias pievas bei fragmentuodami atvirą buveinę ją neatpažįstamai pakeitė. Sparčiai besikeičiantį slėnį pradėjo apleisti reti pievų ir šlapynių sparnuočiai, – vis rečiau čia girdimas griciuko, raudonkojo tuliko balsas, stulgių teksėjimas, o didžiosios kuolingos visai pamiršo Svylą.

Stebint vis prastėjančią būklę, prieš kelis metus, Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva, nemažoje slėnio dalyje buvo pašalinti krūmai ir atkurtas atviras kraštovaizdis, kuris dabar prižiūrimas vietinių ūkininkų – pievos kiekvienais metais nušienaujamos. Atliktus darbus jau tais pačiais metais įvertino reti sparnuočiai – atkurtoje teritorijoje vėl aidi raudonkojų tulikų, stulgių, griciukų balsai, medžioja pievinės ir nendrinės lingės.  Tačiau dalis vertingų slėnio šlapynių, ties vieta, kur įteka Šakelės upelis, vis dar apaugęs sumedėjusia augalija, todėl 2020-2021 metų žiemą, prieš sugrįžtant sparnuočiams, planuojame jiems padovanoti dovaną – atkurti namus minėtoje slėnio vietoje. Ornitostogos pasižada tęsti savo pradėtą gamtosaugos idėją ir nuo kiekvieno 2020 m. suorganizuoto turo, t.y. nuo kiekvieno prie Ornitostogų turo prisijungusio žmogaus - 10 proc. lėšų kaupti šio slėnio gamtotvarkai. Surinktas lėšas Ornitostogos skirs viešos talkos organizavimui, krūmapjovių ir kitų įrankių nuomai, kurui, maistui talkos metu ir kitoms išlaidoms susijusioms su paukščių apsauga. Jei lėšų liks, pažadame jas perkelti 2021-2022 metų tikslui. Darom kartu?

Prie talkos prisijungs ir šio slėnio pirmieji globėjai – Lietuvos ornitologų draugija (LOD).

Planuojama tvarkyti teritorija

Planuojama tvarkyti teritorija

Gaidukai

Gaidukai

Pievinė lingė.

Pievinė lingė

 kūdrinis tilvikas - MK

Kūdrinis tilvikas

Talka Pakatrės pievose (19/20 metų gamtotvarka)