Gamtosauga – vienas iš pagrindinių Ornitostogų tikslų! Šiais laikais vyksta žūtbūtinė kova tarp žmogaus ir gamtos, kuri suprato, kad žmogus nėra jos draugas ir gamtos draugija jam reikalinga tik tiek, kiek iš jos gali gauti naudos sau. Mes nenorime būti vieni iš tokių žmonių, todėl kaip kompensaciją gamtai už jos teikiamus neišdildomus įspūdžius mums ir mūsų bendrakeleiviams nusprendėme, nuo kiekvieno mūsų organizuojamo turo 10% skirti gamtos apsaugai. Kitaip sakant, jei jūs nutariate ornitostogauti kartu mumis, 10% nuo jūsų sumokėtos turo kainos keliaus gamtos apsaugai. O ta apsauga bus labai įvairi. Priklausomai nuo jūsų aktyvumo kelsime sau tikslus, kuriems kaupsime lėšas. Paukščių apsauga betarpiškai susijusi su jų perimviečių apsauga ir tų buveinių būkle. Pavyzdžiui tetervinai savo tuoktuves rengia atviruose laukuose, durpynuose, buvusiuose kariniuose poligonuose, tačiau laikui bėgant tose teritorijose vyksta natūrali sukcesija, kurios metu tos buveinės apauga krūmais ir šie reti vištiniai paukščiai išnyksta. Kitas pavyzdys – tilvikiniai paukščiai. Šiems ilgakojams šlapynių dumblinėtojams reikalingos šlapios, ganomos pievos, kurių pastaraisiais metais Lietuvoje lieka vis mažiau. Gyvulininkystė tapo nebepelninga, todėl daugelis ūkininkų renkasi žemdirbystę, kurios metu suariamos natūralios pievos, užsėjami dideli plotai javų ir nupurškiami pesticidais. Tokios teritorijos gamtininkų vadinamos ekologinėmis dykumomis, nes jose beveik nebelieka gyvybės. Todėl vienintelis kelias – vis dar išlikusias tilvikinių paukščių pamėgtas pievas išpirkti ir jose, su vietinių ūkių pagalba, taikyti gamtai draugišką ūkininkavimą arba vėlyvą šienavimą.

Ne paslaptis, kad gamtinių problemų apstu ir miškuose. Antai vertingi, natūralūs, įvairiarūšiai ir įvairiaamžiai medynai pasmerkiami iškirtimui, kai į juos žvelgiama tik per ekonominę prizmę. Sunku tokias gamtos oazes apsaugoti jei jos savininkas negirdi ir nemato jose tarpstančios gamtos unikalumo. Todėl dažniausiai vienintelis kelias išsaugoti – išpirkti kad ir nedidelius miško lopinėlius ir leisti juose gamtai tvarkytis pačiai. Kas žino, gal su jūsų dideliu palaikymu mes visi kartu sugebėsim suformuoti mažų sengirių tinklą išsidėsčiusį visoje šalyje. Ar mums pavyks? Nežinom. Tačiau bandykim!

Ralio avytės Nemuno saloje

2018 metais Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija ėmėsi iniciatyvos atkurti Nemune ties Merkine suneštas dvi salas.  Didžiojoje saloje, dar žinomoje Pastraujo salos vardu, išpjovus invazinius medžius uosialapius klevus, kone 12 ha ploto sala vėl išvydo saulės šviesą, o mažojoje saloje buvo pašalinti suvešėję krūmai. Atkurtos atviros buveinės salose neliko nepastebėtos retų tilvikinių ir sėjikinių paukščių - antai jau pirmąjį pavasarį mažojoje saloje aidėjo raudonkojo tuliko balsas, perkūno oželio mekenimas, krantinių tilvikų cypsėjimas, griežlės griežimas bei pempės tuoktuvinių skrydžių viražai. Tuo tarpu didžiojoje saloje įsikūrė 6 pempių poros, krantiniai tilvikai ir kone 20 porų ančių – didžiųjų ančių ir rudagalvių kryklių. Šį pavasarį, apsilankymo didžiojoje saloje metu, be jau minėtų sparnuočių stebėta nuo 2019 metų į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų kurapkų pora. Taigi, reti atvirų buveinių, šlapynių ir ganyklų paukščiai įvertino kardinalius, bet dar negalutinius pokyčius salose ir taip tik dar labiau paragino pilnai atkurti salose tinkamas buveines ir išpildyti šių salų gamtinį potencialą gražinant unikalius namus paukščiams Dzūkijoje.

Nors į didžiąją salą jau trečią vasarą bus keliama nedidelė galvijų banda, kuri ekstensyviai ganydamasi padeda palaikyti žemažolę augmeniją, tačiau išpjauti invazinių uosialapių klevų kelmai lengvai nepasiduoda ir kiekvienais metais išleidžia vis naujas atžalas. Karvės savo darbą pievoje atlieka puikiai, bet joms į pagalbą kovoje su uosialapių klevų atžalomis nusprendėme atsiųsti škudžių veislės aveles. Ši, kone vienintelė istorinė lietuviška avių veislė, yra puikiai prisitaikiusi prie Lietuvos lauko sąlygų ir pirmenybę teikia ne dobiliukams, o krūmams ir medžių atžaloms. Tikimės, kad ši mišri banda su vietinio ūkininko priežiūra nuveiks didį darbą saugomoms paukščių rūšims. 

Taip pat dėkojame būriui entuziastų, kurie, koordinuojant Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai bei UAB „Ornitostogos“, iš savų lėšų nupirko visą avių bandą. Avelės saloje gyvens iki rudens, taigi kviečiame atvykti į Merkinę ir užlipus ant bokšto pasigrožėti „Robinzonių“ gyvenimu Pastraujo saloje.  

Avyčių apsigyvenimas Nemuno saloje

Talka, kai padėjome avytėms dorotis su invaziniais uosialiapiais klevais

 

 

Talka Merkinėje

Nemune stūksanti kone 13 ha sala po truputį tampa retų tilvikinių ir vandens paukščių namais, tačiau čia yra ir problemėlė - joje besiganantys galvijai bei avelės nespėja kovoti su invaziniais medžiais – uosialapiais klevais.

Talka Pakatrės pievose 2019