Atsakingas požiūris į gamtą, tvarus santykis su aplinka, rūpinimasis bioįvairovės išsaugojimu turėtų būti neatsiejamu šiuolaikinio žmogaus bruožu ir siekiamybe. Mes visi per ilgai gyvenome gamtos sąskaita – laikas sustoti, įsisąmoninti klaidas, o tada keisti požiūrį, elgesį ir įpročius.
Visa tai suprasdami, nuo pat „Ornitostogų“ pradžios tvirtai žinojome – gamtosauga bus svarbi ir mūsų veiklos dalis. Todėl kaip kompensaciją gamtai už jos teikiamus nepamirštamus įspūdžius, nuo kiekvieno mūsų organizuojamo turo 5 proc. skiriame gamtosaugai – Paramėlio gamtos atkūrimo fondui (Paramelis Nature RestorationFun), paukščių tyrimams ir kitoms iniciatyvoms, siekiančioms išsaugoti Lietuvos paukščius.
2022 m. mūsų su partneriais iš Vokietijos įsteigto fondo tikslas – atkurti ir išsaugoti unikalų gamtos kampelį pietų Lietuvoje, vadinamąją Paramėlio salą ir ją supančias gamtiškai vertingas teritorijas netoli Čepkelių raisto ir Dubičių.
Paramėlio apylinkės apima 190 ha ir dėl savo išskirtinės geografinės vietos dažnai vadinamos sala. Viena pusė remiasi į Lietuvos-Baltarusijos sieną, kita – į griežtai saugomą Čepkelių rezervatą, o dar iš kitos pusės ją apglėbia pelkėtas Katros upės slėnis. Į vakarus nuo „salos“ plyti pelkėti Dubičių miškai ir dirbamais laukais paversti pelkynai, o šiaurėje – Ūlos slėnis su Karaviškių miškų masyvu. Iš viso po fondo „sparnu“ patenkanti teritorija užima beveik 1000 ha plotą.
Katros upės slėnis (Nerijus Zableckis). Ilgasnapė vištelė (Dalia Račkauskaitė)
Daugiau nei 300 rūšių
2023 m. atlikto pirminio monitoringo duomenimis, Paramėlio saloje ir ją supančiose teritorijose užfiksuotos 306 gyvūnų ir augalų rūšys. Dalis jų – ypač retos.
Paramėlio apylinkėse pavasariais galima išgirsti nenutrūkstantį perkūno oželių mekenimą, švygždų švilpčiojimus, ilgasnapių vištelių žvygčiojimus, pavienių tetervinų burbuliavimus, kuriems paslaptingu ūkimu ir kreksėjimu pritaria retos varlės – raudonpilvės kūmutės ir medvarlės. Vakarais virš slėnio medžioja retosios balinės pelėdos, o vieną kartą čia buvo stebėtas ir kitas itin retas Lietuvoje sparnuotis – oželis nykštukas. Dar prieš 25 metus buvo girdėti ir stulgiai, tačiau pastaraisiais metais jų nebeaptinkama. Iš viso rastos net 133 paukščių rūšys.
Tetervinai (Marius Karlonas) ir balinė pelėda (Dalia Račkauskaitė)
Teritorijoje užfiksuota 30 žvėrių rūšių – nuo vilkų, briedžių iki 12 šikšnosparnių rūšių. Čia namus randa 4 roplių ir 4 varliagyvių rūšys, iš kurių dvi įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Ši vieta džiugina ir botanikus bei mikologus. Čia auga 104 augalų rūšys, iš kurių bene gražiausi yra lietuviškomis orchidėjomis vadinamos gegūnės, 25 samanų ir 6 grybų rūšys.
Talkos ir kita veikla
Deja, bet net ir ši atoki gamtos „sala“ neišvengė žmogaus veiklos. Per ilgą laiką daug šlapynių buvo nusausintos, sutrikdytas jų natūralus hidrologinis režimas, o svarbūs bioįvairovei miškai – iškirsti ir iki šiol tebekertami. Norėdami tai sustabdyti, kasmet organizuojame talkas, kurių metų tvarkome sparčiai krūmais apaugančias Katros slėnio pievas, taip pat siekiame išpirkti ir apsaugoti aplinkinius miškus bei supažindinti su šios vietos gamos turtais ir suinteresuoti jų išsaugojimu vietinę bendruomenę.
Jei esate neabejingi Lietuvos laukinei gamtai, prie fondo veiklos galite prisidėti dalyvaudami mūsų talkose, parašydami mums savo savanoriškas galimybes, skirdami piniginę paramą arba 1,2 proc. pajamų mokesčio. Visos surinktos lėšos bus skirtos aplinkinių miškų ir šlapynių apsaugai – nuo jų įsigijimo iki atkūrimo.
Oficialus fondo puslapis: www.paramelis.org
Talkos akimirkos (Mariaus Karlono ir Alberto Skirpsto nuotraukos)
Nuo 2023 metų su partneriais, transporto ir logistikos įmone „Transtira“, vykdome specialias tiesiogines transliacijas iš retų Lietuvos paukščių lizdų – jūrinio erelio, laplandinės pelėdos, erelio žuvininko ir kitų. Visi besidomintys gamta mūsų interneto puslapyje nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos gali realiuoju laiku stebėti visą paukščių gyvenimą. Nuo lizdų tvarkymo iki tuoktuvių. Nuo kiaušinių sudėjimo iki jauniklių išsiritimo. Nuo tėvų vargų jauniklius maitinant iki rūpesčių ginant ir mokant skraidyti.
Ant erelio žuvininko patelės esame uždėję ir specialų GPS siųstuvą, kurio pagalba sekame paukščio migracijos keliones.
Tiesiogines transliacijas vykdome bendradarbiaudami su Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi, su Aplinkos apsaugos agentūros išduotais leidimais. Visa surinkta medžiaga apie paukščių veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota moksliniais tikslais – rengiant leidinį „Lietuvos fauna. Paukščiai“ ir atskiras mokslines publikacijas apie šias rūšis.
.jpg)
Žuvininkų pora
2024 m. sausį Dainavos girioje įrengėme dirbtines lizdavietes rečiausioms Lietuvoje – laplandinėms – pelėdoms. Iš viso iškėlėme 7 lizdavietes. Šios pelėdos pačios lizdų nekrauna, o užima senus plėšriųjų arba varninių paukščių lizdus. 2023 m. Dainavos girioje buvo rasti trys laplandinių pelėdų lizdai. Dviejuose lizduose sėkmingai užaugo po tris pelėdžiukus, o viename – du pelėdžiukai. Manoma, kad iš viso 2023 metais šioje girioje galėjo perėti 5-10 porų.
Deja, ištisuose Pietų Lietuvos miškų masyvuose, kuriuose teoriškai laplandinės pelėdos galėtų perėti kur kas tankiau, tokių lizdų trūksta, todėl mūsų dirbtinės lizdavietės pasitarnaus kaip kompensacinė priemonė.
Dirbtinis lizdas (Kęstutis Danauskas) ir laplandinė pelėda (Marius Karlonas)
Gruodžio paskutinę savaitę leidomės į gamtosauginę ekspediciją, kurios tikslas buvo įrengti dirbtines lizdavietes rečiausioms Lietuvoje – laplandinėms – pelėdoms. Per dvi dienas Dainavos girioje suformavome ir iškėlėme net 7 lizdavietes.
Spalio pabaigoj Katros upės slėnio pievose vykdėme tradicinę talką, skirtą retų paukščių, augalų ir varliagyvių buveinėms išsaugoti. Šiam gamtosauginiam tikslui per metus nuo kiekvieno turo skiriame 5 proc.
Griebkite darbo pirštines ir į talką! Spalio 21 d. (šeštadienį) vyks mūsų tradicinė talka ypatingoje vietoje netoli Čepkelių raisto – Pakatrės pievose. Visą dieną jas vaduosime iš krūmų ir nendrių.
Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją iš Lietuvoje rečiausių – laplandinių – pelėdų lizdo. Ne tik dieną, bet ir naktį: kameroje veikia paukščių netrikdanti naktinio matymo funkcija.
Lapkričio pradžioje būrys gamtai neabejingų žmonių šturmavo Čepkelių raisto pašonėje plytinčias Pakatrės pievas. Čia vyko mūsų tradicinė gamtosauginė talka retų paukščių, varliagyvių ir augalų buveinei atkurti.
Nemune ties Merkine esanti Pastraujo sala – vienas iš dviejų mūsų globojamų ornitologiniu požiūriu svarbių gamtos kampelių. Spalį čia surengėme talką, kurios metu vadavome teritoriją iš invazinių uosialapių klevų.
Pakatrės pievos – Katros upės slėnyje, šalia Čepkelių raisto esanti vieta, kurią ypač mėgo ir vertino prof. Tadas Ivanauskas. Šiandien pievos vis labiau apauga krūmais ir nendrėmis. Reikalinga mūsų pagalba. Nori padėti? Junkis!
Šią vasarą inicijavome Lietuvos raudonosios knygos atstovo – žuvininko – pažymėjimą siųstuvu. Nuo šiol galime sekti jo kelionę ir taip prisidėti prie rūšies apsaugos. Tai dalis gamtosauginių veiklų, kurias vykdome jau trejus metus.
Šių metų Ornitostogų gamtosauginis tikslas buvo talka Svylos slėnio pievose, bet dėl susiklosčiusios situacijos turime keisti planus ir nukelti juos į kitus metus.
Spalio pabaigoje (23 d.) Katros upės botaniniame – zoologiniame draustinyje (Pakatrės pievose) vyko gamtosauginis renginys. Tai jau antroji tokia talka šioje vietovėje, organizuojama Ornitostogų komandos.