Tiesioginės transliacijos iš paukščių lizdų

Čia galite tiesiogiai stebėti Lietuvoje ypač retų paukščių gyvenimą. Nuo lizdų tvarkymo iki tuoktuvių. Nuo kiaušinių sudėjimo iki jauniklių išsiritimo. Nuo tėvų vargų jauniklius maitinant iki rūpesčių ginant ir mokant skraidyti. Pirmasis lizdas priklauso didžiausiam Lietuvos plėšriajam paukščiui – jūriniam ereliui, o netrukus turėsite išskirtinę galimybę sekti dar trijų kitų paukščių kasdienybę. Kokios tai bus rūšys? Kol kas palikime paslaptyje.

Šį gamtosauginį projektą inicijavome kartu su mūsų ištikimais partneriais, transporto ir logistikos įmone „Transtira“, kuri jau ne pirmus metus finansuoja ir rūpinasi reikalinga stebėjimo technologija. Nuoširdžiai jiems dėkojame.

1 KAMERA

Jūrinis erelis (lot. Haliaeetus albicilla) – vienas stambiausių Lietuvos paukščių. Atstumas tarp jo išskleistų sparnų gali siekti net 2,5 metro. Tai tikras padangių galiūnas, kuriam gamtoje beveik nėra natūralių priešų. Tiesa, XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje mūsų krašte buvo žinomas vos vienas jūrinio erelio perėjimo atvejis, tačiau pradėjus kelti dirbtinius lizdus, ir skyrus didelį dėmesį šių paukščių apsaugai, populiacija pamažu atsigavo. Dabar Lietuvoje peri apie 150-180 porų. Jūriniai ereliai perėti pradeda labai anksti – vasario pabaigoje-kovo pradžioje, o jaunikliai lizde išbūna beveik pustrečio mėnesio. Vadinasi, turėsite galimybę jo gyvenimą stebėti iki vasaros antrosios pusės.

2 KAMERA

Juodasis gandras (lot. Ciconia nigra) – dydžiu panašus į baltąjį gandrą, tačiau, skirtingai nei jis, retas ir baikštus paukštis. Jis vengia žmonių kaimynystės, o gyvenimui renkasi didelius ir drėgnus senus miškus, kuriuose yra pelkių ir kitų vandens telkinių, kur gali visą pavasarį ir vasarą žuvauti ir taip išmaitinti jauniklius. Iš viso Lietuvoje peri apie 480-720 porų. Šiame lizde, sukrautame ant seno ąžuolo šakos, gandrai peri daugiau nei du dešimtmečius. Perėjimo laikotarpis trunka apie 30 dienų, o gandriukai, jei viskas klojasi sėkmingai, lizde išbūna du mėnesius. Šio lizdo kaimynystėje įsikūrusios ir naminės pelėdos, į kurias retkarčiais nukreipsime kamerą ir pažiūrėsime, kaip jos gyvena.

3 KAMERA

Žuvininkas (lot. Pandion haliaetus) – retas ir saugomas Lietuvos paukštis. Šalyje peri tik apie 40-70 porų. Dažniausiai įsikuria miškingose vietose netoli ežerų, kur mėgsta žuvauti. Šie paukščiai yra tipiški ichtiofagai – minta tik šviežia žuvimi. Šis lizdas sukrautas viduryje aukštapelkės augančioje senoje pušyje. Jame žuvininkai peri jau keletą metų. transliaciją iš šio lizdo vykdome jau antrus metus. Žuvininkai perėti pradeda balandį ir peri kiek ilgiau nei mėnesį. Jaunikliai lizdą palieka rugpjūtį.

4 KAMERA

Laplandinė pelėda (lot. Strix nebulosa) – viena rečiausių Lietuvos pelėdų. Ji kiek mažesnė už didįjį apuoką, tačiau jos kūnas ilgiausias iš visų pasaulio pelėdų – siekia iki 84 cm. Pelėda išsiskiria didele galva ir plačiais vadinamaisiais veido vainikais. Laplandinės pelėdos yra šiaurinių kraštų sparnuotis, tačiau izoliuota ir gana gausi šių paukščių populiacija įsikūrusi Baltarusijoje, iš kurios pamažu plinta į mūsų kraštą. Manoma, kad iš viso 2023 m. Lietuvoje galėjo perėti 5-10 porų. Laplandinės pelėdos yra sėsli rūšis. Visą gyvenimą gali praleisti nedideliame miško ar pelkių plote, jei įvairiais sezonais yra tinkamos mitybinės sąlygos. Ši pelėda peri Dainavos girioje, toje pačioje vietoje kaip pernai, tačiau šiemet jai iškėlėme dirbtinį lizdą, nes senasis išbyrėjo. Pelėdžiukai ritasi gegužės pradžioje ir lizde praleidžia apie mėnesį. Vėliau dar kelias savaites neskraido, o karstosi medžiais netoli lizdo, kur tėvai juos maitina.

5 KAMERA

Gyvatėdis (lot. Circaetus gallicus) – vienas rečiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių. Manoma, kad mūsų šalyje kasmet gali perėti tik iki 5 porų. Gyvatėdis yra sausų pušynų gyventojas. Dažnai įsikuria didelių aukštapelkių pakraščiuose, kur gausu maisto. Kaip sufleruoja jo pavadinimas, gyvatėdis minta daugiausiai ropliais ir varliagyviais – žalčiais, angimis, gluodenais ir varlėmis. Šis lizdas sukrautas Dainavos girioje. Jame gyvatėdžių pora peri jau dvejus metus. Paprastai šie paukščiai deda vieną kiaušinį, peri kiek ilgiau nei mėnesį, o jauniklis lizde išbūna apie du mėnesius.

Šias transliacijas vykdome bendradarbiaudami su Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi. Transliacijos vyksta su Aplinkos apsaugos agentūros išduotais leidimais. Visa surinkta medžiaga apie paukščių veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota moksliniais tikslais – rengiant leidinį „Lietuvos fauna. Paukščiai“ ir atskiras mokslines publikacijas apie šias rūšis.