Turo apžvalga. Paukščių rojuje nuo aušros iki sutemų
Viską, ką pamatėme, išgirdome ir patyrėme Nemuno deltoje per dvi dienas, būtų sunku papasakoti, todėl išskyrėme 5 įsimintiniausias akimirkas. Nuo safario pievose iki kelionės laivu.
Viską, ką pamatėme, išgirdome ir patyrėme Nemuno deltoje per dvi dienas, būtų sunku papasakoti, todėl išskyrėme 5 įsimintiniausias akimirkas. Nuo safario pievose iki kelionės laivu.
Ne, margučių Žuvinte neridenome ir iš trobos į trobą su vaišėmis nekeliavome. Antrąją Velykų dieną ornitostogautojus pakvietėme kitokiai pramogai – paukščių stebėjimo turui.
Potvynio užlietos Nemuno deltos pievos, tūkstančiai vandens paukščių ir visą padangę užpildantys skambūs gagenimai bei trimitavimai. Tokį įspūdingą reginį jau seniai svajojome parodyti ornitostogautojams. Šiemet pagaliau tai įgyvendinome.
Pavasario sezoną atidarėme Punios šile – viename seniausių Lietuvos miškų. Žygyje po sengirę lydėjo pirmosios paukščių giesmės, pražydę žalčialunkiai, žibuoklės, ankstyvos baltažiedės plukės ir pavasariniai grybai.
Birželį vykusiame antrajame dzūkų kultūros festivalyje „Čiulba ulba“ Marius smagiai porino apie šio krašto paukščius. Kas gyvena? Kur gyvena? Kaip čiulba? Ir kaip tuos sparnuočius pamatyti?
„Ornitostogų“ gidų būrį papildė Saulius Karalius – vienas geriausių Lietuvos ornitologų, daugelio knygų apie paukščius bendraautoris, drugių tyrinėtojas ir talentingas dailininkas, kurio piešiniai puošia ne vieną knygą apie gamtą.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – iškeliavome stebėti stumbrų, senųjų girių mohikanų. Dauguma turo dalyvių šiuos galiūnus laisvėje, o ne zoologijos sode pamatė pirmą kartą.
Žaisdami vaikai geriausiai pažįsta pasaulį. Todėl jeigu skaityti ornitologines knygas mažiesiems dar per sudėtinga, edukacinis rinkinys apie pelėdas gali tapti pirmuoju žingsniu į spalvingą sparnuočių pasaulį.
Ankstų šeštadienio rytą su ornitostogautojais patraukėme į laikinąją sostinę, kurią ornitologai juokaudami kartais pavadina „džiakuzi“, nes neužšalusiose Nemuno atkarpose galima stebėti būrius žiemojančių vandens paukščių.
Kuo storiau, tuo šilčiau – ši taisyklė rengiantis žiemą nebūtinai teisinga. Taigi – kokią aprangą rinktis aktyvioms pramogoms ar ramiam žiemojančių paukščių stebėjimui?
Gali atrodyti, kad lapkritis yra blogiausias mėnuo stebėti paukščius, tačiau taip nėra. Tuo įsitikinome ornitostogaudami prie didžiųjų pietų Lietuvos vandens telkinių – Kauno marių ir Dzūkijos ežerų.
Du spalio savaitgaliai. Keturios dienos. Šimtas dešimt užfiksuotų paukščių rūšių. Dalinamės įsimintiniausiomis turo po Nemuno deltą akimirkomis.
Rugsėjį net tris kartus keliavome į Žuvinto apylinkes stebėti migruojančių paukščių. Su kokiais įspūdžiais grįžome, skaitykite mūsų turų apžvalgoje.
Mūsų gidas ir optikos ekspertas Albertas dalyvavo prestižinėje „Swarovski Optik“ stovykloje Austrijoje, skirtoje optikos pardavėjams, ornitologams ir stebėjimo turų gidams. Kaip jam sekėsi?
Nuo ryto ant Parnidžio kopos iki vakaro Kopgalyje. Ką patyrėme ornitostogaudami Kuršių nerijoje – skaitykite apžvalgoje.