Balandį leidomės į antrąją ekspediciją po Paramėlio gamtos atkūrimo fondo globojamas teritorijas. Rinkome duomenis, kokie paukščiai gyvena aplinkinėse buveinėse. Skaitykite trumpą apžvalgą.
Ilgas procesas, kurio metu planavome ir rinkome lėšas vertingam Paramėlio miškui išpirkti, baigėsi. Finalinį lėšų rinkimo etapą pradėjome lapkritį – trūko 27 000 eurų – ir per dvejus mėnesius surinkome net 27 508 eurus.
Prisidėkite prie vertingo Paramėlio miško prie Čepkelių išsaugojimo. Šiuo metu esame surinke didžiąją dalį išpirkimui reikalingos sumos, tačiau trūksta finalinio finansinio postūmio – 27 000 eurų. Kviečiame paaukoti tiek, kiek galite.
.JPG)
Tradiciškai netradicinė – tokia buvo šių metų talka Pakatrės pievose netoli Čepkelio raisto. Šįkart talkoje ne tik burzgė krūmapjovės, bet ir skambėjo Eglės ir Roko Kašėtų atliekamos dainos.
Paramėlio gamtos atkūrimo fondas, siekiantis išsaugoti vertingas gamtos buveines Pietų Lietuvoje, žengė naują gamtosauginį žingsnį fondo istorijoje. Šį rudenį išsaugojimui išpirko pirmuosius du miško sklypus.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kviečia prisidėti prie šių metų paukščio – mažosios musinukės – stebėjimų. Jei pažįstate šią rūšį pagal jos išvaizdą ir giesmę, prisijunkite – apskaitos vyks tik iki birželio 16 dienos.
Gruodžio paskutinę savaitę leidomės į gamtosauginę ekspediciją, kurios tikslas buvo įrengti dirbtines lizdavietes rečiausioms Lietuvoje – laplandinėms – pelėdoms. Per dvi dienas Dainavos girioje suformavome ir iškėlėme net 7 lizdavietes.
Spalio pabaigoj Katros upės slėnio pievose vykdėme tradicinę talką, skirtą retų paukščių, augalų ir varliagyvių buveinėms išsaugoti. Šiam gamtosauginiam tikslui per metus nuo kiekvieno turo skiriame 5 proc.
Griebkite darbo pirštines ir į talką! Spalio 21 d. (šeštadienį) vyks mūsų tradicinė talka ypatingoje vietoje netoli Čepkelių raisto – Pakatrės pievose. Visą dieną jas vaduosime iš krūmų ir nendrių.
Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją iš Lietuvoje rečiausių – laplandinių – pelėdų lizdo. Ne tik dieną, bet ir naktį: kameroje veikia paukščių netrikdanti naktinio matymo funkcija.
Lapkričio pradžioje būrys gamtai neabejingų žmonių šturmavo Čepkelių raisto pašonėje plytinčias Pakatrės pievas. Čia vyko mūsų tradicinė gamtosauginė talka retų paukščių, varliagyvių ir augalų buveinei atkurti.
Nemune ties Merkine esanti Pastraujo sala – vienas iš dviejų mūsų globojamų ornitologiniu požiūriu svarbių gamtos kampelių. Spalį čia surengėme talką, kurios metu vadavome teritoriją iš invazinių uosialapių klevų.
Pakatrės pievos – Katros upės slėnyje, šalia Čepkelių raisto esanti vieta, kurią ypač mėgo ir vertino prof. Tadas Ivanauskas. Šiandien pievos vis labiau apauga krūmais ir nendrėmis. Reikalinga mūsų pagalba. Nori padėti? Junkis!
Šią vasarą inicijavome Lietuvos raudonosios knygos atstovo – žuvininko – pažymėjimą siųstuvu. Nuo šiol galime sekti jo kelionę ir taip prisidėti prie rūšies apsaugos. Tai dalis gamtosauginių veiklų, kurias vykdome jau trejus metus.
Šių metų Ornitostogų gamtosauginis tikslas buvo talka Svylos slėnio pievose, bet dėl susiklosčiusios situacijos turime keisti planus ir nukelti juos į kitus metus.
Spalio pabaigoje (23 d.) Katros upės botaniniame – zoologiniame draustinyje (Pakatrės pievose) vyko gamtosauginis renginys. Tai jau antroji tokia talka šioje vietovėje, organizuojama Ornitostogų komandos.
Nemune stūksanti kone 13 ha sala po truputį tampa retų tilvikinių ir vandens paukščių namais, tačiau čia yra ir problemėlė - joje besiganantys galvijai bei avelės nespėja kovoti su invaziniais medžiais – uosialapiais klevais.
Nemuno salas ties Merkine prižiūrės gamtai neabejingų žmonių avytės.
Praėjusį savaitgalį (vasario 8-9 d.) vyko pirmasis Ornitostogų renginys skirtas gamtosaugai.
2020-2021 metų tikslą sau keliame tvarkyti Svylos slėnio pievas. Šios vertingos šlapžemės besidriekiančios pačiame Lietuvos pasienyje yra svarbi teritorija šlapynių paukščiams.