Paramėlio gamtos atkūrimo fondas, siekiantis išsaugoti vertingas gamtos buveines Pietų Lietuvoje, žengė naują gamtosauginį žingsnį fondo istorijoje. Šį rudenį išsaugojimui išpirko pirmuosius du miško sklypus, kurių bendras plotas siekia 4,5 ha. Abu miško sklypai priklauso Dainavos giriai. Planuojama, kad šiais metais fondas įsigys ir gamtai grąžins dar mažiausiai du miško sklypus.
Pirmasis iš fondo globon patekusių miškų užima 2,5 plotą ir skaičiuoja šimto metų amžių. Tai arti savo gamtinės brandos esantis pušynas istorinėje kurtinių tuokvietėje. Ilgą laiką retų paukščių pamėgta vieta buvo trikdoma aplink vykusių miško kirtimų, o nuo šiol bus patikėta natūraliems gamtos procesams. Pastaraisiais metais aplink šią teritoriją nuolat girdimos lutučių giesmės, pasirodo vilkai, o šį pavasarį buvo stebėta net praeinanti meška.
Antrasis miško sklypas plyti Varėnos rajone, Paramėlio kaimo apylinkėse netoli Čepkelių raisto. Jo plotas – 2 ha. Katros upės pelkynų pakraštyje besidriekiantis miškas yra vidutinio amžiaus pušynas. Dėl anksčiau vykdytos ūkinės veiklos šiame miške didelių gamtinių vertybių kol kas nėra, tačiau jame reguliariai apsilanko vilkai, lūšys ir kiti žvėrys.
Šis miškas turi didelį potencialą tapti svarbiu po kelių dešimtmečių, kai pasieks brandos amžių. Kadangi miškas yra visiškai izoliuotas nuo žmonių ir ribojasi su kitomis vertingomis buveinėmis – drėgnais juodalksnynais ir apypelkiais, jo reikšmė biologinei įvairovei ateityje tik didės.
Paprastoji lūšis (Peter Fodor nuotrauka) ir fondo išpirktas pušynas (Mariaus Karlono nuotrauka)
Planuoja teritorijas plėsti
Kaip teigia Marius Karlonas, vienas iš Paramėlio gamtos atkūrimo fondo įkūrėjų, ateityje tikimasi šias atskiras Pietų Lietuvos „gamtos salas“ išplėsti, prie jų prijungiant vis daugiau skirtingų buveinių. Ilgainiui fondo globojamos buveinės turėtų sudaryti vieną nepertraukiamą masyvą, kuriame biologinė įvairovė turėtų dar geresnes sąlygas niekieno netrikdoma klestėti ir išlikti.
„Džiaugiamės, kad prieš trejus metus įkurtas fondas duoda apčiuopiamų rezultatų, ne tik gamtosauginėmis iniciatyvomis pelkėtame Katros upės slėnyje, bet ir užtikrinant ilgalaikį vertingų miškų išsaugojimą. To nebūtų be nuoseklaus visos komandos darbo ir gamtai neabejingų žmonių geranoriškumo. Matydami, su kokiais iššūkiais pastaraisiais metais susiduria Lietuvos miškai ir kitos svarbios gamtos buveinės, jaučiame dar didesnę atsakomybę ir prasmę tęsti pradėtus darbus ir išsaugoti kuo daugiau natūralių gamtos lopinėlių“, – sako M. Karlonas.
Lututė (Karl Adami nuotrauka) ir kurtinys (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)
Prisidėjo paprasti piliečiai
Didžiausia dalis lėšų, skirtų pirmiesiems miškams įsigyti ir išsaugoti, atkeliavo iš paprastų piliečių. Reikšmingą dalį paaukojo gamtos entuziastai iš Vokietijos, kurie fondo partnerių dėka aplankė laukinę Pietų Lietuvos gamtą ir matydami jai kylančią grėsmę, sutiko neatlygintinai prisidėti prie jos išsaugojimo.
M. Karlono teigimu, šis ekologinio turizmo modelis, kuomet keliautojai kviečiami ne tik atrasti kitų šalių gamtą, bet ir prisidėti prie tam kraštui svarbių buveinių išsaugojimo ir atkurimo, pasaulyje sėkmingai veikia jau ne vienerius metus: „Gamtai neabejingi žmonės supranta, kad už jos teikiamas įsimintinas patirtis anksčiau ar vėliau reikia grąžinti skolą“.
Prie pirmųjų miškų išpirkimo ženkliai prisidėjo ir Lietuvos piliečiai, skyrę 1,2 proc. savo pajamų mokesčio. Kita dalis fondui buvo suaukota įvairių akcijų ir gamtosauginių renginių metu.
Šiuo metu išpirktuose miškuose planuojami vykdyti tolimesni gamtos tyrimai, o spalio 11 dieną netoli išsaugotų sklypų plytinčioje kitoje fondo globojamoje teritorijoje – Pakatrės pievose – bus organizuojama kasmetinė gamtotvarkos talka. Šiais metai metais talka pirmą kartą turės specialią muzikinę programą, už kurią bus atsakingi dzūkų kultūros puoselėtojai – Eglė ir Rokas Kašėtos.
Registraciją į spalio 11 dienos talką paskelbsime netrukus.
Apie Paramėlio gamtos atkūrimo fondą:
2022 m. „Ornitostogų“ su partneriais iš Vokietijos įsteigto fondo tikslas – atkurti ir išsaugoti unikalų gamtos kampelį pietų Lietuvoje, vadinamąją Paramėlio salą ir ją supančias gamtiškai vertingas teritorijas netoli Čepkelių raisto ir Dubičių. Paramėlio apylinkės apima 190 ha ir dėl savo išskirtinės geografinės vietos dažnai vadinamos sala. Iš viso po fondo „ dėmesio sparnu“ patenkanti teritorija užima beveik 1000 ha plotą. Monitoringų duomenimis, Paramėlio saloje ir ją supančiose teritorijose užfiksuota daugiau nei 500 paukščių, žvėrių, augalų, grybų ir kitų organizmų rūšių. Dalis jų – ypač retos.
Oficiali fondo svetainė: https://www.paramelis.org/lt/