Pakatrės talka: beveik 60 dalyvių, 20 krūmapjovių, dzūkiškos dainos ir 8 hektarai sutvarkytų pievų

Tradiciškai netradicinė – tokia buvo šių metų talka Pakatrės pievose (tarpinio tipo pelkėje) netoli Čepkelio raisto, kurią organizuojame jau šeštus metus. Šįkart talkoje ne tik burzgė krūmapjovės, bet ir skambėjo dainos. Specialią muzikinę programą paruošė nepailstantys senosios dzūkų kultūros puoselėtojai – menininkai Eglė ir Rokas Kašėtos. Tradicinės šio krašto dainos priminė senus laikus, o Roko atlikta šiuolaikinė tarminė kūyba, dzūkodelika, padėjo atgauti jėgas ir sušilti po darbų.

Iš viso šiemet talkoje dalyvavo beveik 60 savanorių – ornitologai, gamtosaugininkai, studentai, moksleiviai, šeimos, mūsų įkurtos „Ornimokyklos“ auklėtiniai ir tiesiog gamtai neabejingi žmonės. Nemažai savanorių atvažiavo jau ne pirmą kartą ir, kaip patys sako, nebeįsivaizduoja savo rudens be šios talkos – ji tapo gražia tradicija.

Pakatrės pievose su Egle ir Roku Kašėtomis (Pavel Paškevič nuotrauka)

Talką simboliškai atidarė Eglės ir Roko atlikta dzūkų daina, vėliau savanoriams papasakojome apie Pakatrės pievų, kurias saugo mūsų įkurtas Paramėlio gamtos atkūrimo fondas, gamtinę reikšmę ir kodėl būtina jas kasmet tvarkyti, o tuomet išsidalinome 20 krūmapjovių ir išskubėjome į talkos vietą.
 
Kaip ir kasmet, vieni dalyviai pjovė krūmus ir nendres, kuriais apauga vertingi pievų plotai ir kurie trukdo perėti retiems paukščiams ir augti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems augalams, o kiti viską nešiojo į tvarkingas krūvas.

Talkos dalyviai (Gedimino Kuktos nuotrauka)

Prieš pietus kibome tvarkyti pievų dalį, kuri plyti persikėlus už Katros upės. Pernai šioje pievų dalyje nepavyko pasidarbuoti, todėl šiemet susidūrėme su pasekmėmis – plotus buvo užgrobusios nendrės, išdygę berželiai ir pušaitės, iš kurių nemaža dalis medelių – jau visai ne žemi.
 
Viena iš priežasčių, kodėl pievose šiemet suvešėjo nendrės, krūmai ir medeliai, buvo ir sausra, kuri gamtą alino visą pavasarį. Kadangi pievose (tarpinio tipo pelkėje) nukrito vandens lygis, susidarė palankesnės sąlygos medžių šaknims nesupūti ir įsitvirtinti.

Pakatrės pievos (Nerijaus Zableckio nuotrauka)

Dalyvių energijos ir kantrybės dėka pavyko išvaduoti šią pievų dalį nuo nepageidaujamų atžalų vos per kelias pirmąsias valandas. Tikimės, kad pavasarį pievose netrūks vandens ir dalis medelių negalės taip sparčiai augti ir plisti.
 
Per pietų petrauką dalyvių laukė ir bendras pasidainavimų ratas su Kašėtomis. Dainavome ir apie raibuosius sakalėlius, ir apie žaliuosius sodelius, ir apie juodus Marcinkonių kaimo katinus. O po pietų vėl kibome į darbus. Tik šį kartą tvarkėme šiapus Katros upės esančią pievų dalį.

Rokas atlieka dzūkodeliką (Pavel Paškevič nuotrauka)

Iš viso per septynias valandas sutvarkėme beveik 8 hektarų teritoriją. Pavasarį į šią vietą turėtų sugrįžti perkūno oželiai, ilgasnapės vištelės, švygždos, sužydėti gegūnės.
 
Ačiū šauniems savanoriams, Eglei ir Rokui už autentiškus skambesius, talkos partneriui Dzūkijos nacionaliniam parkui, kuris pasirūpino dalimi krūmapjovių, ir įrangos nuomos įmonei „Cramo“ už suteiktą draugišką nuolaidą.

Talkos dalyviai (Gedimino Kuktos nuotrauka)