Antroji Paramėlio ekspedicija: toliau kaupiame duomenis apie teritorijos paukščius

Balandžio pradžioje leidomės į antrąją ekspediciją po Paramėlio gamtos atkūrimo fondo globojamas teritorijas. Penkias dienas vykdėme taškines skirtingų paukščių rūšių apskaitas, tvarkėme gamtos kameras, teritorijoje iškabintas žvėrių stebėjimui ir prevencijai. Surinkti duomenys padės geriau organizuoti retų paukščių apsaugos iniciatyvas ir pasitarnaus tolimesniems Paramėlio gamtos tyrimams.

Per penkias dienas pavyko nuveikti pakankamai nemažai. Dalinamės ryškiausiais ekspedicijos, kurioje dalyvavo „Ornitostogų“ komandos nariai Gediminas Kukta ir Audrius Antanavičius, akcentai.

Pelėdų apskaita. Jai skyrėme du vakarus. Iš viso patikrinome iki 10 taškų skirtingose Paramėlio ir apylinkių buveinėse: sename brandžiame pušyne, Pakatrės pievų prieigose, kirtavietėse, netoli gyvenviečių, šalia Čepkelių raisto. Pirmąjį vakarą ir naktį Paramėlio apylinkėse fiksavome lututės patinėlį, kitame taške girdėjome mažuosius apuokus. Antrasis vakaras nebuvo sėkmingas: pakilo šiaurės vėjas, pelėdos tylėjo. Lututės buvo aktyvios ir kitais vakarais. Vieno patinėlio balsas vis atsklisdavo iš šį rudenį fondo išpirkto miško Paramėlyje. Iš viso Paramėlio fondo fokuso teritorijoje šį pavasarį fiksuoti 3 lutučių patinai.

Genių apskaita. Ją vykdėme du rytus. Kėlėmės prieš saulės tekėjimą ir iš viso patikrinome 15 skirtingų taškų. Mūsų tikslas buvo užfiksuoti kuo daugiau genių rūšių ir įvertinti jų aktyvumą. Apskaita įrodė, kad Paramėlyje ir jo apylinkėse gyvena beveik visos Lietuvoje sutinkamos rūšys: didieji ir mažieji margieji geniai, baltnugariai geniai, tripirščiai geniai, juodosios ir pilkosios meletos. Nors žaliosios meletos ekspedicijos metu nefiksavome, bet šiais metais ji Paramėlyje stebėta kelis kartus. Tuo tarpu vidutiniai margieji geniai čia, kaip ir didelėje dalyje visos Dzūkijos, retai sutinkami. Kraštovaizdyje dominuoja spygliuočiai, o ši rūšis, priešingai, mėgsta lapuočius: ąžuolus, uosius, klevus.

Plėšriųjų paukščių apskaita. Vieną dieną plėšrūnų vykome dairytis ryte, kai žemė įšilo ir pradėjo kilti šiltosios oro masės – termikai, o kitą dieną tam skyrėme popietę. Stebėjimai rūšimis turtingi nebuvo. Daugelyje taškų fiksavome jūrinius erelius, paprastuosius suopius, galimai matėme mažąjį erelį rėksnį. Išsamesnę plėšriųjų paukščių apskaitą planuojame vykdyti vasarą, kai daugelis rūšių bus išperėję ir paauginę vaikus. Tuo laikotarpiu tėvai reguliariai maitina jauniklius, todėl juos pastebėti kur kas lengviau.

Kitos veiklos. Patikrinome pernai iškeltus inkilus pelėdoms (nė viename kol kas neapsigyveno). Taip pat pakrovėme gamtos kameras, kad ir toliau galėtume tęsti monitoringą, kokie žvėrys lankosi apylinkėse, ir išvalėme užsikimšusią prataką, kad į Pakatrės pievas patektų daugiau vandens, kuris gyvybiškai svarbus čia gyvenančioms paukščių ir varliagyvių rūšims, augantiems retiems augalams.