Šeštoji pamoka buvo dedikuota plėšriesiems paukščiams – vienai sunkiausiai identifikuojamų grupių. Per dvi dienas netrūko susitikimų su vapsvaėdžiais, suopiais, ereliais, lingėmis ir sakalais. Apie viską plačiau – apžvalgoje.
Kas yra atviras kraštovaizdis? Kaip atrodo natūralios pievos? Kokie paukščiai jose gyvena? Kaip žemės ūkis veikia biologinę įvairovę? Šie klausimai tapo penktosios pamokos Panemunės pievose tema.
Ketvirtą pamoką keliavome į visais metų laikais paukštingą Lietuvos teritoriją – Nemuno deltą, kur dvi dienas gilinomės į vienus sunkiausiai identifikuojamų paukščių grupių – tilvikus.
Kaip atskirti naminę nuo uralinės pelėdos? O kur trelena baltnugaris genys, o kur – pilkoji meleta? Trečiąją pamoką mokiniai Biržų girioje gilinosi į pelėdinius ir geninius paukščius bei palietė svarbią miškų aplinkosaugos temą.
Pavasaris įsibėgėja ir mokiniai beveik kas antrą savaitgalį keliauja vis į kitą Lietuvos vietą ir mokosi pažinti paukščius. Kovo pabaigoje laukė kelionė į paukščių ežeru vadinamo Žuvinto apylinkes. Kaip jiems sekėsi?
Dvidešimt paukščiais besidominčių entuziastų pradėjo metus truksiančią paukščių pažinimo kelionę, arba tiesiog Ornimokyklą. Dalinamės įspūdžiais iš pirmosios pamokos Dzūkijoje, kur mokiniai gilinosi į miško sparnuočius.