Tiesioginė transliacija iš gyvatėdžių lizdo

Rugsėjį jo laukia įspūdingas rytinis migracijos maršrutas. Lietuvos gyvatėdžiai neskrenda tiesiai per Viduržemio jūrą (nes ten nėra termikų – šilto oro srovių, kurios keltų didelius sparnus). Jie skrenda aplinkui sažeme: pro Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, kerta Bosforo sąsiaurį Turkijoje, skrenda per Artimuosius Rytus (Izraelį), pasiekia Egiptą ir toliau leidžiasi gilyn į Subsacharinę Afriką (Keniją, Tanzaniją ar Sudaną). Tai sudaro maždaug 8 000 kilometrų 😮

Kad tik ilga kelionė būtų jiems sėkminga💗💪...

Tėvai itin patyrę. Kartais vienas iš tėvų skrenda su savo jaunikliu rodydamas kelią link Afrikos, o tada Afrikoje jau galutinai atsiskiria. Tėvai veikia kaip gyvas „kompasas“ ir aerodinamikos mokytojai – jie rodys kelią, kur pakilti į viršų su šilto oro srove ir kurioje vietoje saugiausiai perskristi kalnų perėjas.

Man tik vienas klausimas, kaip šitie gražuoliukai randa musu Lietuva, nes net gaublyje jos rasti neimanoma😂. Šiaip juokauju, viska aš suprantu jog paukščiu navigacija geresne ir tikslesne uz visus GPS, jie pilnoje darnoje jau šimtus milijonu metu su gamta. Mes išnyksime o jie evoliucinuos ir gyvems toliau

informacijos daug, bet pabandžiau atrinkti įdomiausią.

Paukščių navigacija yra vienas didžiausių evoliucijos stebuklų, nes jie kelionėse naudoja integruotą kelių jutiklių sistemą, veikiančią kaip biologinis GPS, kompasas ir žemėlapis viename.
Paukščiai tiesiogine prasme gali matyti Žemės magnetinio lauko linijas.
Kaip tai veikia: Jų akių tinklainėje yra specialių šviesai jautrių baltymų – kriptochromų. Kai šviesa patenka į akį, šie baltymai sukuria trumpalaikes chemines reakcijas, kurios keičiasi priklausomai nuo paukščio galvos padėties Žemės magnetinio lauko atžvilgiu.
Rezultatas: Paukščiui dangus nėra tiesiog tuštuma – jis mato šviesesnius ir tamsesnius magnetinius kontūrus, kurie nurodo šiaurės ir pietų kryptis. Papildomai, jų snape esančios mikroskopinės magnetito dalelės veikia kaip papildomas barometras lauko stiprumui matuoti.

Jauni paukščiai, skrendantys pirmą kartą (net jei skrenda be tėvų), savo DNR turi užkoduotą instrukciją.
Programa: Jų smegenyse įrašyta labai paprasta formulė: pavyzdžiui, „skrisk 40 dienų pietvakarių kryptimi, tada 15 dienų pietryčių kryptimi“.
Laiko pojūtis: Paukščiai pagal hormonų pokyčius ir dienos ilgumą tiksliai žino, kada laikas kilti (tai vadinama migraciniu nerimu).

Vizualinis atminties žemėlapis (Geografiniai orientyrai) Kai jauniklis skrenda į priekį, jo neįtikėtina vizualinė atmintis fiksuoja planetos paviršių.
Žemėlapis: Jie įsimena didžiąsias upių vagas (pvz., Nemuną, Dunojų, Nilą), kalnų grandines (Karpatų kalnus) ir jūros pakrantes.
Koridoriai: Kadangi dideli paukščiai vengia skristi virš plačių vandens plotų (virš vandens nesusidaro šilto oro srovės – termikai), jie visi natūraliai susispaudžia į „butelio kakliukus“ – sausumos tiltus, tokius kaip Bosforo sąsiauris Turkijoje arba Gibraltaras Ispanijoje.

Kaip paukštis grįžta tiksliai į tą patį lizdą?
Šis reiškinys vadinamas filopatrija (ištikimybe gimtinei). Kai Vytautas Gyvatveltėdis po 3–4 metų Afrikoje subręs ir nuspręs grįžti į Lietuvą, jo navigacija veiks atvirkštine tvarka: Pirmiausia magnetinis kompasas jį atves į tą patį regioną (Rytų/Pietų Lietuvą). Artėjant tikslui, įsijungs vizualinė atmintis – paukštis atpažins konkrečias pelkes, miško kirtavietes ir medžių lajas. Galiausiai jis sugeba rasti ne tik tą patį mišką, bet ir tą pačią pušį, kurioje užaugo, arba įsikurti vos kelių kilometrų spinduliu nuo jos!

Ai, beje, dėl išnykimo. Mes neišnyksime, mes kartu gyvuosime 😉

Ačiū.

Rovė rovė - neišrovė, teks pagalbos paieškoti💪😂...

Šakučių gaudymas kojomis – medžioklės simuliacija. Kai jauniklis šokinėja lizde ir griebia šakeles ar grobio likučius, jis treniruoja savo pėdų refleksus.
Mirtinas griebimas: Gyvatėdžio nagai ir pėdos evoliuciškai išsivystė taip, kad veiktų kaip hidraulinis spaustuvas. Jis privalo akimirksniu sugriebti gyvatę tiesiai už galvos arba kaklo, kad ji neįkąstų.
Žvynų apsauga: Jų kojų oda yra padengta storais, kietais žvynais (lyg šarvais), saugančiais nuo angių nuodų įkandimų. Šokinėdamas ant šakų, jis mokosi tiksliai apskaičiuoti atstumą ir jėgą.

Kartą mačiau, kaip jauniklis žaidė su kankorėžiu, išmeta, snapu pagauna ir vėl išmeta, su kojomis pastumdo kankorėžį lyg žaistų su kamuoliuku😊.

👍Fainuolis!

greitai bega laikas

Lyg patelė parnešė, nes nelabai supratau, nusileido nuo šakos šonu, o perdavė užsigrįžusi.

11:37:32 Matosi, kad parnešta buvo varlė.

Šiandien jis ramus, gal tikrai jis vakar buvo perdaug ,,persivalgęs" ir blogai jautėsi, kad teko po kiek laiko net atryti žaltį, todėl ištisai rėkė, o gal dėl karščio🤔