Kaip ir kasmet, kovo pabaigoje su smalsių ornitostogautojų grupe traukėme į pelėdiškiausią Lietuvoje Biržų girią. Šiemet ji vėl dovanojo susitikimus su uralinėmis, naminėmis ir žvirblinėmis pelėdomis. O kur dar pavasarinės genių trelės, naktiniai slankų tuoktuvių skrydžiai, strazdų ir kitų miško paukščių giesmės. Bet apie viską nuo pradžių.
Jau keliaudami į Biržus pradėjome žvalgytis paukščių. Laukuose skraidė būriai pempių, pirmuosius sultingus želmenis skabė pilkosios žąsys, drėgnesnėse vietose ilsėjosi gulbės giesmininkės, o savo postuose ant tvorų ir pavienų medžių tupėjo paprastieji suopiai. Visai šalia girios pasitiko nemažas būrelis gervių, buvo visai nebaikščios, o įriedėjus į girios teritoriją keliu prabėgo keli taurieji elniai.
Pilkosios gervės (turo dalyvio Edvino Skliuto nuotrauka)
Pamažu leidžiantis saulei, ėmėme klausytis paukščių. Iškart nustebino slankų gausumas. Skraidė po vieną ir po dvi, o vieną akimirką virš galvų pralėkė net penkių slankų būrelis. Šiuo metų laiku vyksta jų tuoktuvės. Patinėliai užsiima savas teritorijas ir vakarais pradeda skrydžius, kuriais ne tik ieško patelių, bet ir įspėja konkurentus, kad nelįstu, kur nereikia.
Trumpam pasigirdo ir žvirblinė pelėda, bet ilgiau švilpauti nesiteikė. Kai girios vidury esančioje stovyklavietėje sukūrėme laužą, tolumoje paūbavo naminės pelėdos ir uralinės pelėdos patinėliai, tačiau labai balsingi nebuvo.
Susipažįstame su Biržų giria (turo dalyvės Andrės Bakanavičienės nuotrauka)
O štai ankstrų rytą, po trumpos nakvynės vėl grįžus į girią, pasisekė kur kas geriau. Apie penktą valandą ryte šalimais ūktelėjo naminė pelėda, o tuomet visai pro mus praskrido didinga uralinė pelėda. Atsitūpė visai netoliese, kelias minutes leidosi būti apžiūrima, o tada tyliai, neišleisdama nė garselio, nusklendė į girios glūdumą. Tik strazdai ir zylės ją palydėjo neramiais balsais. Ornitostogautojais dar kurį laiką neatgavo kvapo – pamatyti šios rūšies pelėdą ir dar taip iš arti pasiseka ne kiekvienam.
Uralinė pelėda (turo dalyvio Edvino Skliuto nuotrauka)
Girioje vis labiau švintant, klausėmės rytinio paukščių choro. Strazdai, liepsnelės, karietaitės, lipučiai, bukučiai, kikiliai, juodagalvės sniegenos ir įvairių rūšių zylės (nuo kuoduotųjų iki ilgauodegių) – visi sveikino naują dieną skambiais balsais. Nuo jų neatsiliko ir reto gražumo girių paukštis riešutinė. Ją pavyko ne tik išgirsti, bet ir pamatyti!
Riešutinė (turo dalyvio Edvino Skliuto nuotrauka)
O vyšnaitė ant torto tapo šalia savojo inkilo šiltus rytinės saulės spindulius gaudanti naminė pelėda. Įspūdingas reginys.
Grįžę iš girios šalia viešbučio esančiame Kilučių ežere išvydome sklandantį nendrinės lingės patinėlį, o Širvėnos ežere stebėjome, kaip ant bangų suposi kuoduotosios antys, klykuolės, eurazinės cyplės, didieji dančiasnapiai. Sudalyvavome ir ausuotųjų kragų vestuvėse. Matėme, kaip poros nariai panerdavo į vandenį, iškildavome su vandens augalais snapuose ir džiugiai besistaipydami įteikdavo vienas kitam po dovaną. Šiam ritualui toli nendryne savo dusliu dumsėjimu akompanavo didysis baublys.
Naminė pelėda (turo dalyvio Edvino Skliuto nuotrauka)