Vasario 8-9 dienomis planuojame tvarkyti Čepkelių gamtinio rezervato pašonėje esantį Katros upės botaninį-zoologinį draustinį – Pakatrės pievas. Žymiausio Lietuvos gamtininko prof. Tado Ivanausko išvaikščiotas ir numylėtas Katros upės slėnis šiandieną jau nebeatrodo taip kaip prieš 100 metų. Tuomet jame ir gretimose Dubičių šlapiose pievose veisėsi aibė retų tilvikinių paukščių, tokių kaip griciukai, stulgiai, raudonkojai tulikai, gaidukai. Vėliau, sugriuvus ant vienos gražiausių Pietų Lietuvos upių – Ūlos – pastatytai užtvankai, ši srauni upė prasigriaužė ir pasigrobė dalį Katros upės baseino. Prie slėnio išsausėjimo reikšmingai prisidėjo ir sovietmečiu Dubičių šlapiose pievose vykdyta melioracija. Šiandien Katros upė unikali Lietuvoje, kadangi ji teka į abi puses! Iš Čepkelių raisto besiveržiantis vanduo ties Katros kaimu pradeda tekėti į vakarus ir į rytus, kai tuo tarpu dar prieš šimtą metų šio fenomeno nebuvo ir dabartinio Katros botaninio-zoologinio draustinio vietoje slūgsojo platus pelkėtas slėnis. Netekęs dalies vandens slėnis netruko apaugti krūmais, medžiais ir nendrynais. Tik ties Paramėlio kaimu liko didesnė atvira aikštelė, kuri dar ir šiandien svarbi čia tarpstantiems retiems augalams ir gyvūnams. Balandžio – birželio mėnesiais slėnio pievose girdimas nenutrūkstantis perkūno oželių mekenimas, švygždų švilpčiojimai, ilgasnapių vištelių žvygčiojimai, pavienių tetervinų burbuliavimas, kuriam nuolatos paslaptingu ūkimu ir kreksėjimu pritaria retos varlės – raudonpilvės kūmutės ir medvarlės. Virš slėnio vakarais medžioja retosios balinės pelėdos, o vieną kartą stebėtas ir kitas itin retas Lietuvoje sparnuotis – oželis nykštukas. Dar prieš 10 metų šioje pievoje buvo girdėti ir stulgiai, tačiau pastaraisiais metais jų nebeaptinkama. Birželio mėnesį botaninis-zoologinis draustinis džiugina ir botanikų akis – čia sutinkama nemaža retų augalų įvairovė, kurių bene gražiausi – lietuviškomis orchidėjomis vadinamos gegūnės.
Tačiau ši, slaptinga ir unikali teritorija reikalauja pastovios priežiūros, kurią eilę metų vykdė Lietuvos ornitologų draugija ir Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai. Šiuo metu botaninio – zoologinio draustinio būklė vėl pradėjo prastėti – atviri plotai užauga nendrynais ir krūmokšniais, kurių vengia anksčiau minėti retieji paukščiai ir augalai. Todėl vasario 8-9 dienomis susitikime Pakatrės pievose ir bendromis jėgomis pašalinkime nendrynus bei krūmokšnius, taip padovanodami retiems sparnuočiams vėl tinkamą buveinę veistis ir klestėti šiame Lietuvos – Baltarusijos pasienyje.
Prie talkos kviečiame prisijungti visus norinčius praleisti savaitgalį Dzūkijos gamtoje ir užsidirbti karmos taškų! Svarbu turėti tik guminius batus ir puikią nuotaiką. O jei dar turi ir savo krūmapjovę, kirvuką ar grėblį, kuriuos norėtum kažkiek pramankštinti, tuomet dar geriau!
Ornitostogos iš pirmų gamtosaugai surinktų lėšų pasirūpins kuru krūmapjovėms, darbinėmis pirštinėmis, karšta koše, čiobrelių arbata, lauže keptomis dešrelėmis bei puikia atmosfera.
Dėkojame Lietuvos ornitologų draugijai, kuri sutiko šiai talkai paskolinti dvi krūmapjoves.
Į talką registruokis elektroniniu paštu: info@ornitostogos.lt
Registruojantis nurodyk kurią dieną planuoji prisijungti.
Daugiau apie Ornitostogų gamtosauginius tikslus skaityk čia: https://www.ornitostogos.lt/apie-mus/gamtosauga