Nuostabiai šiltą spalio savaitgalį įvyko trečiasis Ornitostogų turas – šį kartą dvejoms dienoms keliavome į paukščių rojų – Nemuno deltą. Kai kam neįprastai ankstyvą šeštadienio rytą pajudėjome link pamario krašto ir vos patekėjus saulei pradėjome dairytis pro langus, skaičiuodami gausiai pakelėse besiilsinčius paprastuosius suopius ir kitus praskrendančius paukščius. Pakeliui, kojas pramankštinti ir žiūronus sukalibruoti sustojome žuvininkystės tvenkiniuose kur stebėjome kone visas Lietuvoje aptinkamas gulbių rūšis: nebyles, giesmininkes ir mažąsias. Taip pat 5 ančių rūšis: kuoduotąsias, rudagalves, šaukštasnapes, eurazines cyples ir didžiąsias. Susipažinome su jūriniais ereliais, kurių šį savaitgalį atsižiūrėjom su kaupu, taip pat išsiaiškinom, kad žiemą rudagalvio kiro vardas jam visai netinka.
Stebim mažąsias gulbes ir antis žuvininkystės tvenkiniuose.
Pakeliui link deltos, netoli Švėkšnos dar pastebėjome dvi jaunas nendrines linges, kurios įprastai tokiu metų laiku yra ganėtinai reti svečiai, nes dauguma šios rūšies paukščių dar spalio pradžioje palieka mūsų kraštą. Pasiekę Kuršių marias, pirmiausia jas apžvelgėme nuo Drevernos bokštelio, čia stebėjom laukių būrelius, ausuotuosius kragus, balnuotuosius kirus ir klausėmės virš galvos migruojančių žvirblinių paukščių. Pasigrožėję mariomis ir Kuršių nerijos peizažu priešaky, važiavom į plačius Drevernos laukus, kur labai pasisekė surasti suaugusį ir visai nebaikštų sakalą keleivį – visi turėjome pakankamai laiko susipažinti su šiuo greičiausiu pasaulio paukščiu. Čia pamatėme ir pirmąsias turo metu baltakaktes bei tundrines žąsis, o melioracijos grioviuose mažučių rudgalvių kryklių būrelius.
Sakalas keleivis Drevernos laukuose.
Nors Nemuno deltoje įspūdingiausios pievos ir laukai, bet ne mažiau įdomus ir Kintų miškas – čia klausėmės miško paukščių, ilgai mums pozavo didysis margasis genys, stebėjome praskrendančius alksninukų ir ilgauodegių zylių būrelius, o vienam iš Ornitostogų dalyvių pasisekė aptikti ir slanką, kuri smarkiais sparnų mostais pakilo čia pat iš po kojų. Ir galiausiai dieną pabaigėme aplankydami dar vienus žuvininkystės tvenkinius, kur ieškojome tilvikinių paukščių – tą vakarą pavyko pamatyti perkūno oželius, jūrinius ir dirvinius sėjikus, pempes, juodakrūčius bėgikus su kuriais viename tvenkinyje ilsėjosi daugiau kaip 12 jūrinių erelių, o galiausiai jaunas sakalas keleivis nusprendė, kad jau vakarienės metas ir padovanojo mums savo įspūdingos medžioklės vaizdus.
Jūriniai sėjikai
Vakare sočiai pavakarieniavę, apibendrinome dieną su 72 rūšim bendrame sąraše.
Sekmadienis prasidėjo anksti, nes intensyviausia migracija - ryte, todėl vos pakilę judėjome link Ventės rago, kur bepusryčiaudami galėjome džiaugtis sparnuotu dangum ir stebėti įvairius migruojančius žvirblinius paukščius, bei juos ganančius paukštvanagius.
Pusryčiai Ventės rage stebint migraciją
Po pusryčių susipažinome su Ventės rago žiedavimo stoties darbu – soties vadovas Vytautas Jusys žaismingai ir įdomiai pristatė savo veiklą. Ypatingą įspūdį dalyviams paliko žiedavimo tinklais sugauti paukščiai su kuriais galėjome susipažinti iš ypač arti – čia matėme ir gerai apžiūrėjome ilgauodeges, didžiąsias, mėlynąsias, juodąsias zyles, dailias karietaites, mažiausius Lietuvos paukščius - paprastuosius ir baltabruvius nykštukus. Tuo tarpu virš galvos nuolatos girdėjome migruojančias įvairias kitas paukščių rūšis – juoduosius, amalinius, giesmininkus, baltabruvius strazdus, šiaurinius kikilius, juodagalves sniegenas, čivylius ir kt.
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja apie paukščių žiedavimą
Muziejuje apžvelgėm ekspoziciją ir sužinojome apie migracijos fenomeną, paukščių žiedavimo istoriją ir svarbą, kelius, kuriais skrenda paukščiai. Po to užsukome apžvelgti Kniaupo įlankos, kur plačiose nendrynų juostose girdėjome gražuoles ūsuotąsias zyles. Per pietus, išlindus saulutei, dar aplankėme vienintelį Lietuvoje lagūninės kilmės Krokų lankos ežerą. Čia pasigrožėjome baltaskruostėmis berniklėmis, pilkosiomis žąsimis ir medžiojančia javine linge.
Javinė lingė
Aukštumalos pelkė buvo mūsų kitas tikslas, joje pamatėme vienintelį šios kelionės metu iš šiaurės jau atskridusį tūbuotąjį suopį.
Jūrinis erelis
Būnant Nemuno deltoje, žinoma, negalima praleisti ir neaplankyti Rusnės salos, todėl savo kelionę baigėme šioje unikalioje pamario vietoje ir visą savaitgalį vainikavo būryje su baltakaktėmis žąsimis ir baltaskruostėmis berniklėmis besimaitinusi rudakaklė berniklė. Tai itin retas svečias Lietuvoje, kurį mums pavyko pamatyti pirmiesiems šį rudenį, nors tai tėra antrasis stebėjimas šiais metais.
Rudakaklė berniklė
Savaitgalis buvo puikus: tiek oru, tiek paukščiais, tiek kompanija, tiek pamario krašto svetingumu. Džiaugiamės visų turo dalyvių atradimais ir gerais žodžiais. Per šį savaitgalį iš viso stebėjome 91 paukščių rūšį.
Turo lyderiai: Marius Karlonas, Rugilė Draugelytė
Drevernos apžvalgos bokšte
Migruojantys varnėnai
Prie Krokų Lankos ežero
Baltaskruostės berniklės
Nendrinė lingė
Takas link Aukštumalos pelkės
Gulbės giesmininkės
