Įvadas į paukščių pasaulį

Įvadas į paukščių pasaulį

2025 sausio 25-26 (pirmoji grupė)

2025 vasario 1-2 (antroji grupė)

Mokytojas: Saulius Rumbutis
Fokusas: paukščių anatomija, klasifikacija ir biologija; Lietuvoje žiemojantys paukščiai
 
Kas yra paukščiai ir kuo jie skiriasi nuo kitų pasaulio gyvūnų? Kaip paukščiai klasifikuojami ir kokios yra klasifikacijos sistemos? Kokia paukščių kūno sandara ir elgesio ypatumai? Kokios anatominės savybės jiems leidžia skraidyti, nardyti, dėti kiaušinius, medžioti ir čiulbėti? Šiuos ir daugelį kitų klausimų nagrinėsime pirmosios pamokos metu. Ji vyks išskirtinėje vietoje – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Čia ne tik pamatysite paukščiams skirtą muziejaus ekspoziciją ir išgirsite daug įdomybių apie kiekvieną paukščių grupę, bet ir turėsite išskirtinę galimybę apžiūrėti muziejaus saugyklas, į kurias žengti gali tik mokslininkai. Pamatysite šimtus paukščių iškamšų, skeletų, kiaušinių ir plunksnų, iš arti nagrinėsite paukščių sandarą ir empiriškai patirsite tai, apie ką mokysitės visus metus. Kitą pamokos dieną lauks praktinė dalis gamtoje. Kauno mieste stebėsite Lietuvoje žiemojančius paukščius ir mokysitės juos atpažinti.
 
Lokacijos: Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Kauno miestas. 

 


Miško paukščiai

Miško paukščiai

2025 kovo 1-2 (pirmoji grupė)

2025 kovo 8-9 (antroji grupė)

Mokytojas: Marius Karlonas
Fokusas: miško paukščiai ir įprastų paukščių gausos apskaitos

Kokie paukščiai gieda miškuose ankstyvą pavasarį? Kaip iš balsų atpažinti skirtingų rūšių zyles? Kaip žinoti, koks genys kalena (treliuoja) į sausą šaką – didysis margasis, tripirštis ar juodoji meleta? Kas yra įprastų paukščių gausos stebėsena ir kaip vykdomos šios apskaitos? Šiuos klausimus ir temas nagrinėsime antroje pamokoje, kuri vyks ankstyvą kovą, kai miško paukščiai jau aktyviai gieda ir užsiiminėja teritorijas. Data pasirinkta tikslingai. Šiuo metu dar nebūna grįžę piečiau žiemoję giesmininkai, kurie vėliau užpildo miškus sudėtingiau identifikuojamomis giesmėmis, todėl būtent kovą būna geras laikas žengti pirmuosius žingsnius mokantis giesmes.
 
Lokacijos: Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkelių raisto apylinkės, Raigardo slėnis, Merkio slėnis ties Merkine.


Vandens paukščiai ir Žuvintas

Vandens paukščiai ir Žuvintas

2025 kovo 15-16 (pirmoji grupė)

2025 kovo 22-23 (antroji grupė)

Mokytojas: Arūnas Pranaitis
Fokusas: vandens paukščiai, jų buveinės ir pirmoji Lietuvos saugoma teritorija

Žąsys, antys, gulbės, kragai – šiuos paukščius žino bene kiekvienas. Tačiau pagal klasifikaciją tai tik bendriniai šeimų pavadinimai, o ne konkrečios rūšys. Štai Lietuvoje iš viso sutinkama daugiau nei 20 ančių, daugiau nei 10 žąsų, 5 kragų ir 3 gulbių rūšys. Kiek iš jų pažįstate? Trečioji pamoka vyks Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje ir Metelių regioniniame parke. Čia kovo pabaigoje prasideda intensyvi vandens paukščių migracija. Pro Lietuvą praskrenda gausūs į šiaurę perėti traukiančių žąsų ir ančių būriai, o kartu su jomis pasirodo ir pirmieji tilvikai. Išvykoje lauks teorinė paskaita ir praktinė dalis laukinėje gamtoje, kur mokysitės vandens paukščių identifikacijos subtilybių ir įgysite ekologinių žinių apie skirtingas vandens paukščių buveines.
 
Lokacijos: Žuvinto ežeras, Žaltyčio ežeras, Amalvo polderis, Dusios ežeras, Metelio ežeras, Buktos miškas.


Pelėdos ir geniai

Pelėdos ir geniai

2025 kovo 29-30 (pirmoji grupė)

2025 balandžio 5-6 (antroji grupė)

Mokytoja: dr. Gintarė Grašytė
Fokusas: pelėdiniai ir geniniai paukščiai, miškų aplinkosauga

Kiek pelėdų rūšių Lietuvoje gyvena? Kaip jas atskirti iš ūbavimų? Kokiu metu pelėdų geriausia klausytis? O genių? Kaip šiuos vadinamuosius miško sanitarus atskirti iš jų trelių ir išvaizdos, kokiose buveinėse ieškoti skirtingų jų rūšių? Balandžio pirmoji pusė – geriausias metas susipažinti su paslaptingomis pelėdomis ir darbščiaisiais geniais. Šis kursas vyks vienoje iš pelėdiškiausių teritorijų – Biržų girioje. Dvi dienas gilinsite teorines ir praktines žinias apie pelėdų ir genių identifikaciją, biologiją, ekologiją bei etologiją (elgesį). Rytais ir vakare ieškosite šių paukščių, o dienos metu sugrįžę į viešbutį klausysitės teorinių paskaitų, detaliau susipažinsite su šių sparnuočių tyrimų metodikomis, miškų aplinkosaugos problemomis, skirtingomis miškų grupėmis ir iš to kylančiais iššūkiais biologinei įvairovei.

Lokacija: Biržų giria


Tilvikai ir pavasarinė migracija

Tilvikai ir pavasarinė migracija

2025 balandžio 12-13 (pirmoji grupė)

2025 balandžio 26-27 (antroji grupė)

Mokytojas: Saulius Karalius
Fokusas: tilvikiniai, sėjikiniai ir vandens paukščiai, giesmininkai ir pavasarinė migracija

Penktoji kursų pamoka vyks Nemuno deltoje, kuri dažnai pavadinama paukščių rojumi. Pavasarį čia sunku nepasimesti sparnuočių įvairovėje ir gausoje, tačiau išvykos metu daugiausiai koncentruosimės į tilvikinius ir sėjikinius paukščius – kuolingas, griciukus, gaidukus, tikučius, tulikus, pempes, perkūno oželius ir kt. Užliejamose deltos pievose atidžiai tyrinėsime šių ilgakojų braidytojų pavasarinius apdarus, mokysimės atskirti juos iš balsų, skrydžio ir kitų elgesio niuansų, o teorinėje paskaitoje mokysimės, kaip šie paukščiai atrodo ne tik tuoktuviniais, bet ir rudeniniais (poilsio) apdarais. Be tilvikų ir sėjikų bus laiko pažinti ir giesmininkus, kurių deltos pievose, krūmuose ir miškuose pavasarį apstu.

Lokacijos: Sausgalvių kaimas, Rupkalvių ornitologinis draustinis, Kintų žuvininkystės tvenkiniai, Kuršių marios, Sakučiai, Šyšos pievos, Žalgirių miškas, Rusnės sala.


Atviro kraštovaizdžio paukščiai

Atviro kraštovaizdžio paukščiai

2025 gegužės 17-18 (pirmoji grupė)

2025 gegužės 24-25 (antroji grupė)

Mokytojas: Gintaras Riauba
Fokusas: atviro kraštovaizdžio paukščiai ir natūralių pievų problematika
 
Kas sieja dirvinį vieversį su pempe? O pilkąją startą su geltonąją kiele? Visi šie paukščiai mėgsta atvirą kraštovaizdį. Pastarasis turi daug skirtingų buveinių ir jas sudarančių komponentų, tačiau kursų metu fokusuosimės į tris buveinių ir paukščių tipus – agrarinio kraštovaizdžio, natūralių pievų ir kaimo paukščius. Keliaudami šalia Nemuno besidriekiančiomis natūraliomis pievomis, tyrinėdami agrarinį kraštovaizdį ir užklysdami į pavienius kaimelius iš arti susipažinsime su sparnuočiais, kuriems mūsų šalyje iškilusi bene didžiausia grėsmė. Kokios to priežastys ir kaip galima jiems padėti, papasakos kurso mokytojas.
 
Lokacijos: Panemunės pievos ir laukai Šakių ir Jurbarko rajonuose


Plėšrieji paukščiai ir jų apsauga

Plėšrieji paukščiai ir jų apsauga

2025 birželio 14-15 (pirmoji grupė)

2025 birželio 21-22 (antroji grupė)

Mokytojas: dr. Rimgaudas Treinys
Fokusas: plėšrieji paukščiai ir jų tyrimų metodikos
 
Plėšrieji paukščiai – viena sudėtingiausiai identifikuojamų paukščių grupių, tačiau neabejotinai ir viena įdomiausių. Birželį visi Lietuvoje gyvenantys plėšrieji paukščiai būna sudėję kiaušinius, o kai kurie jau baigę užauginti jauniklius, todėl šis mėnuo bus tinkamiausias pažinti lenktanagius. Pamoka vyks kalvotame Aukštaitijos kraštovaizdyje, kur ieškosime sklandančių plėšrūnų, mokysimės juos pažinti iš silueto, skrydžio ir elgesio, miškuose netrikdydami paukščių apžiūrėsime skirtingų rūšių plėšrūnų lizdus, jų sudėtį, rentimo būdą ir buveinę, mokysimės identifikuoti lizdų savininkus. O teorinėje paskaitoje susipažinsite su plėšriųjų paukščių ekologija, biologija, aplinkosauginiais iššūkiais bei tyrimų metodikomis.
 
Lokacija: Utenos apskritis


Paukščių žiedavimas

Paukščių žiedavimas

2025 rugsėjo 13-14 (pirmoji grupė)

2025 rugsėjo 20-21 (antroji grupė)

Mokytojas: Vytautas Eigirdas

Fokusas: paukščių žiedavimas ir telemetrija, Ventės rago istorija

Kas yra paukščių žiedavimas ir kam jis reikalingas? Kokiais žiedais ir kaip žieduojamos skirtingos paukščių rūšys? Kokių duomenų apie paukščių migraciją žiedavimas gali suteikti? Kokių rūšių gaudyklės naudojamos Ventės rago ornitologinėje stotyje ir koks jų veikimo principas? Kas yra telemetrija ir kokių paukščių rūšims ji naudojama? Atsakymų į visus šiuos klausimus ieškosite ne kur kitur, o Ventės rago ornitologinėje stotyje, virš kurios kasmet rudenį praskrenda milijonai migruojančių paukščių, o rekordinėmis dienomis į tinklus patenka net iki 8000 paukščių per dieną. Stotyje praleisite net dvi dienas. Rytais stebėsite migraciją, iš arti pamatysite, kaip paukščiai žieduojami, padėsite stoties darbuotojams ir patys mokysitės žieduoti. Popiet lauks teorinės paskaitos.

Lokacijos: Ventės ragas ir apylinkės


Rudeninė migracija

Rudeninė migracija

2025 rugsėjo 27-28 (pirmoji grupė)

2025 spalio 4-5 (antroji grupė)

Mokytojas: Marius Karlonas
Fokusas: rudeninė paukščių migracija, kontaktiniai balsai
 
Paukščių stebėjimas ir identifikavimas rudenį – tikras iššūkis. Paukščiai nebetraukia įmantrių tuoktuvinių giesmių, o jų plunksnų raštas nebe toks ryškus ir lengvai atpažįstamas. Dažanai vienintelė galimybė juos atskirti – tai mokėti kontaktinius balsus ir žinoti, kaip kiekviena sparnuočio rūšis atrodo savo poilsio apdaru. Ši pamoka tam ir bus skirta. Keliausime po rudeninės migracijos fenomenu stebinantį Pamario kraštą ir mokysimės, kaip atskirti paukščius iš rudeninio apdaro ir kontaktinių balsų, kurie net patyrusiam stebėtojui kartais būna rimtu iššūkiu. Tuo pačiu pasimokysime ir migruojančių paukščių skaičiavimo metodikos subtilybių.
 
Lokacijos: Drevernos laukai, Kintų miškas, Kintų žuvininkystės tvenkiniai, Kniaupo įlanka, Krokų lanka, Rusnės sala


Jūros paukščiai

Jūros paukščiai

2025 lapkričio 8-9 (pirmoji grupė)

2025 lapkričio 15-16 (antroji grupė)

Mokytojas: dr. Julius Morkūnas
Fokusas: jūros paukščiai ir jiems kylančios grėsmės
 
Paskutinė sesija vyks prie Baltijos jūros, kur gilinsime žinias apie jūros paukščius, jų stebėjimą ir tyrimus. Šis stebėjimo tipas reikalauja ne tik ekspertiškumo, bet ir tinkamos aprangos bei daug kantrybės, kurią ir pasistengsime išsiugdyti. Būtent lapkritį į Baltijos jūrą ties Lietuvos krantu suskrenda tūkstančiai šiaurės paukščių – tundros ir taigos ežerėliuose perėjusios antys ir narai, ant stačių uolų jauniklius auginusios alkos ir laibasnapiai narūnėliai. Kursų metu supažinsite su jūrinių paukščių įvairove, ekologija ir biologija, sužinosite apie jiems kylančius iššūkius ir grėsmes, dėl kurių šie sparnuočiai sparčiai nyksta. Be gaivaus laiko ant Kuršių nerijos kopų, šeštadienio vakarą lauks teorinė paskaita apie jūros paukščius, jūros ir sausumos vėjo jėgainių tyrimus ir jų įtaką paukščiams.
 
Lokacijos: Kopgalis, Juodkrantės pajūris ir marios, Kuršių marios ties Pervalka, Nidos pajūris