Miško paukščiai

2024 kovo 9-10

Mokytojas: Marius Karlonas
Fokusas: miško paukščiai ir įprastų paukščių gausos apskaitos

Kokie paukščiai gieda miškuose ankstyvą pavasarį? Kaip iš balsų atpažinti skirtingų rūšių zyles? Kaip žinoti, koks genys kalena (treliuoja) į sausą šaką – didysis margasis, tripirštis ar juodoji meleta? Kas yra įprastų paukščių gausos stebėsena ir kaip vykdomos šios apskaitos? Šiuos klausimus ir temas nagrinėsime įvadiniame kurse, kuris vyks pirmomis kovo dienomis, kai miško paukščiai jau aktyviai gieda ir užsiiminėja teritorijas. Data pasirinkta tikslingai. Šiuo metu dar nebūna grįžę piečiau žiemoję giesmininkai, kurie vėliau užpildo miškus sudėtingiau identifikuojamomis giesmėmis, todėl būtent kovą būna geras laikas žengti pirmuosius žingsnius mokantis giesmes.

Lokacijos: Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkelių raisto apylinkės, Raigardo slėnis, Merkio slėnis ties Merkine.

Vandens paukščiai

2024 kovo 23-24

Mokytojas: Arūnas Pranaitis
Fokusas: vandens paukščiai, jų buveinės ir pirmoji Lietuvos saugoma teritorija

Žąsys, antys, gulbės, kragai – šiuos paukščius žino bene kiekvienas. Tačiau pagal klasifikaciją tai tik bendriniai šeimų pavadinimai, o ne konkrečios rūšys. Štai Lietuvoje iš viso sutinkama daugiau nei 20 ančių, daugiau nei 10 žąsų, 5 kragų ir 3 gulbių rūšys. Kiek iš jų pažįstate? Antroji pamoka vyks Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje ir Metelių regioniniame parke. Čia kovo pabaigoje prasideda intensyvi vandens paukščių migracija. Pro Lietuvą praskrenda gausūs į šiaurę perėti traukiančių žąsų ir ančių būriai, o kartu su jomis pasirodo ir pirmieji tilvikai. Išvykoje lauks teorinė paskaita ir praktinė dalis laukinėje gamtoje, kur mokysitės vandens paukščių identifikacijos subtilybių ir įgysite ekologinių žinių apie skirtingas vandens paukščių buveines.

Lokacijos: Žuvinto ežeras, Žaltyčio ežeras, Amalvo polderis, Dusios ežeras, Metelio ežeras, Buktos miškas.

Pelėdos ir geniai

2024 balandžio 6-7

Mokytoja: dr. Gintarė Grašytė
Fokusas: pelėdiniai ir geniniai paukščiai, miškų aplinkosauga

Kiek pelėdų rūšių Lietuvoje gyvena? Kaip jas atskirti iš ūbavimų? Kokiu metu pelėdų geriausia klausytis? O genių? Kaip šiuos vadinamuosius miško sanitarus atskirti iš jų trelių ir išvaizdos, kokiose buveinėse ieškoti skirtingų jų rūšių? Balandžio pirmoji pusė – geriausias metas susipažinti su paslaptingomis pelėdomis ir darbščiaisiais geniais. Šis kursas vyks vienoje iš pelėdiškiausių teritorijų – Biržų girioje. Dvi dienas gilinsite teorines ir praktines žinias apie pelėdų ir genių identifikaciją, biologiją, ekologiją bei etologiją (elgesį). Rytais ir vakare ieškosite šių paukščių, o dienos metu sugrįžę į viešbutį klausysitės teorinių paskaitų, detaliau susipažinsite su šių sparnuočių tyrimų metodikomis, miškų aplinkosaugos problemomis, skirtingomis miškų grupėmis ir iš to kylančiais iššūkiais biologinei įvairovei.

Lokacija: Biržų giria

Tilvikai ir pavasarinė migracija

2024 balandžio 27-28

Mokytojas: Saulius Karalius
Fokusas: tilvikiniai, sėjikiniai ir vandens paukščiai, giesmininkai ir pavasarinė migracija

Ketvirtoji kursų pamoka vyks Nemuno deltoje, kuri dažnai pavadinama paukščių rojumi. Pavasarį čia sunku nepasimesti sparnuočių įvairovėje ir gausoje, tačiau išvykos metu daugiausiai koncentruosimės į tilvikinius ir sėjikinius paukščius – kuolingas, griciukus, gaidukus, tikučius, tulikus, pempes, perkūno oželius ir kt. Užliejamose deltos pievose atidžiai tyrinėsime šių ilgakojų braidytojų pavasarinius apdarus, mokysimės atskirti juos iš balsų, skrydžio ir kitų elgesio niuansų, o teorinėje paskaitoje mokysimės, kaip šie paukščiai atrodo ne tik tuoktuviniais, bet ir rudeniniais (poilsio) apdarais. Be tilvikų ir sėjikų bus laiko pažinti ir giesmininkus, kurių deltos pievose, krūmuose ir miškuose pavasarį apstu.

Lokacijos: Sausgalvių kaimas, Rupkalvių ornitologinis draustinis, Kintų žuvininkystės tvenkiniai, Kuršių marios, Sakučiai, Šyšos pievos, Žalgirių miškas, Rusnės sala.

Atviro kraštovaizdžio paukščiai

2024 gegužės 18-19

Mokytojas: Gintaras Riauba
Fokusas: atviro kraštovaizdžio paukščiai ir natūralių pievų problematika

Kas sieja dirvinį vieversį su pempe? O pilkąją startą su geltonąją kiele? Visi šie paukščiai mėgsta atvirą kraštovaizdį. Pastarasis turi daug skirtingų buveinių ir jas sudarančių komponentų, tačiau kursų metu fokusuosimės į tris buveinių ir paukščių tipus – agrarinio kraštovaizdžio, natūralių pievų ir kaimo paukščius. Keliaudami šalia Nemuno besidriekiančiomis natūraliomis pievomis, tyrinėdami agrarinį kraštovaizdį ir užklysdami į pavienius kaimelius iš arti susipažinsime su sparnuočiais, kuriems mūsų šalyje iškilusi bene didžiausia grėsmė. Kokios to priežastys ir kaip galima jiems padėti, papasakos kurso mokytojas.

Lokacijos: Panemunės pievos ir laukai Šakių ir Jurbarko rajonuose

Plėšrieji paukščiai ir jų apsauga

2024 birželio 15-16

Mokytojas: dr. Rimgaudas Treinys

Fokusas: plėšrieji paukščiai ir jų tyrimų metodikos

Plėšrieji paukščiai – viena sudėtingiausiai identifikuojamų paukščių grupių, tačiau neabejotinai ir viena įdomiausių. Birželį visi Lietuvoje gyvenantys plėšrieji paukščiai būna sudėję kiaušinius, o kai kurie jau baigę užauginti jauniklius, todėl šis mėnuo bus tinkamiausias pažinti lenktanagius. Pamoka vyks kalvotame Aukštaitijos kraštovaizdyje, kur ieškosime sklandančių plėšrūnų, mokysimės juos pažinti iš silueto, skrydžio ir elgesio, miškuose netrikdydami paukščių apžiūrėsime skirtingų rūšių plėšrūnų lizdus, jų sudėtį, rentimo būdą ir buveinę, mokysimės identifikuoti lizdų savininkus. O teorinėje paskaitoje susipažinsite su plėšriųjų paukščių ekologija, biologija, aplinkosauginiais iššūkiais bei tyrimų metodikomis.

Lokacija: Utenos apskritis

Smulkieji paukščiai ir saugomos teritorijos

2024 birželio 29-30

Mokytojas: Arūnas Čerkauskas

Fokusas: smulkieji giesmininkai, vandens paukščiai, saugomų teritorijų struktūros ir tipai

Kaip atskirti, kur gieda žalioji, o kur – ankstyvoji pečialinda? Kuo skiriasi juodagalvės devynbalsės giesmė nuo sodinės devynbalsės? Apskritai – kaip nepasimesti mažų ir rudų paukštelių gausoje? O gal pavyks aptikti ir žaviąją mėlyngurklę? Ši išvyka bus dedikuota smulkiausiems ir balsingiausiems giesmininkams. Jau liepos mėnesį paukščiai nutyla ir palengva įsibėgėja rudeninė migracija, todėl ši pamoka bus paskutinė uždarant paukščių veisimosi sezoną. Tuo pačiu išvykos metu pasikartosime vandens ir plėšriuosius paukščius, o teorinės paskaitos metu lauks pažintis su Lietuvos saugomomis teritorijomis, jų tipais ir statusų skirtumais. Ką vadiname biosferos poligonais ir kam jie skirti? Kuo draustinis skiriasi nuo rezervato? O regioninis parkas nuo nacionalinio? Kas yra „Natura 2000“ tinklas?

Lokacijos: Gražutės regioninis parkas, ornitologinėmis retenybėmis ir įvairove garsėjantys Birvėtos žuvininkystės tvenkiniai, Adutiškio miškas, Dysnos ir Svylos upės slėniai

Rudeninė migracija

2024 rugsėjo 28-29

Mokytojas: Marius Karlonas

Fokusas: rudeninė paukščių migracija, kontaktiniai balsai

Paukščių stebėjimas ir identifikavimas rudenį – tikras iššūkis. Paukščiai nebetraukia įmantrių tuoktuvinių giesmių, o jų plunksnų raštas nebe toks ryškus ir lengvai atpažįstamas. Dažanai vienintelė galimybė juos atskirti – tai mokėti kontaktinius balsus ir žinoti, kaip kiekviena sparnuočio rūšis atrodo savo poilsio apdaru. Ši pamoka tam ir bus skirta. Keliausime po rudeninės migracijos fenomenu stebinantį Pamario kraštą ir mokysimės, kaip atskirti paukščius iš rudeninio apdaro ir kontaktinių balsų, kurie net patyrusiam stebėtojui kartais būna rimtu iššūkiu. Tuo pačiu pasimokysime migruojančių paukščių skaičiavimo metodikos subtilybių ir apsilankysime Ventės rage, kur stoties vedėjas Vytautas Jusys papasakos apie migraciją ir stebėsime žiedavimo procesą iš arti.

Lokacijos: Drevernos laukai, Kintų miškas, Kintų žuvininkystės tvenkiniai, Ventės ragas, Kniaupo įlanka, Krokų lanka, Rusnės sala

Jūros paukščiai

2024 lapkričio 16-17

Mokytojas: dr. Julius Morkūnas

Fokusas: jūros paukščiai ir jiems kylančios grėsmės

Priešpaskutinė sesija vyks prie Baltijos jūros, kur gilinsime žinias apie jūros paukščius, jų stebėjimą ir tyrimus. Šis stebėjimo tipas reikalauja ne tik ekspertiškumo, bet ir tinkamos aprangos bei daug kantrybės, kurią ir pasistengsime išsiugdyti. Būtent lapkritį į Baltijos jūrą ties Lietuvos krantu suskrenda tūkstančiai šiaurės paukščių – tundros ir taigos ežerėliuose perėjusios antys ir narai, ant stačių uolų jauniklius auginusios alkos ir laibasnapiai narūnėliai. Kursų metu supažinsite su jūrinių paukščių įvairove, ekologija ir biologija, sužinosite apie jiems kylančius iššūkius ir grėsmes, dėl kurių šie sparnuočiai sparčiai nyksta. Be gaivaus laiko ant Kuršių nerijos kopų, šeštadienio vakarą lauks teorinė paskaita apie jūros paukščius, jūros ir sausumos vėjo jėgainių tyrimus ir jų įtaką paukščiams.

Lokacijos: Kopgalis, Juodkrantės pajūris ir marios, Kuršių marios ties Pervalka, Nidos pajūris

Programa