2023 birželio 17 (turas nevyks)

Paukščiai visą vasarą nečiulba. Garsiausiai giesmės skamba pavasarį, vos tik jie grįžta iš šiltųjų kraštų. Tada dar kurį laiką vasaros pradžioje, kai pirmieji jaunikliai palieka lizdus ir laikas kelti naujas tuoktuves bei galvoti apie antrąją vadą. O po Vasaros saulėgrįžos, žiūrėk, sparnuočių tuoktuviniai balsai tampa retesni ir tylesni, o vėliau – ir visai pradingsta iš bendro gamtos choro.
 
Todėl birželio mėnuo iki Rasų šventės, kol dienos vis dar eina ilgyn, yra geras laikas pasidžiaugti mūsų krašto paukščių giesmėmis – melodingomis, vingriomis, čiurlenančiomis, kukliomis, mielomis ar, priešingai, vedančiomis iš proto. Kaip lakštingalos, naktį plyšaujančios po langais.

Raudongalvė sniegena

Šio turo metu išgirsti, pasimokyti ir pasimėgauti paskutinėmis giesmėmis kviečiame į tris ornitologiniu (ir ne tik) požiūriu ypatingus Lietuvos gamtos kampelius – sengirės bruožų išsaugojusį Punios šilą, paukščių ežeru vadinamą Žuvintą bei jo apylinkes ir Nemuno salas ties Prienais, kurias ypač mėgsta kolonijomis perintys paukščiai.

Punios šile – pirmoje turo stotelėje – praleisime visą rytą. Kadaise žemiau Birštono, abipus Nemuno krantų, plytėjo neįžengiamos girios, kurios lietuviams teikė prieglobstį, maistą ir buvo šventa dievų vieta. Deja, bet šiandien iš šių gūdžių miškų teliko tik mažas, Nemuno kilpos apglėbtas žalias lopinėlis, kurio vertingiausia dalis paskelbta rezervatu. Ši teritorija, laimei, visai neseniai buvo padidinta dar penkis kartus ir šiandien Punios gamtinis rezervatas užima jau daugiau nei 2 tūkst. ha plotą. Dalyje šio miško ir pasivaikščiosime.

Margasparnė musinukė

Žygiuodami įdėmiai klausysimės paukščių. Dar turėtume išgirsti visas pečialindų rūšis – žaliąją, pilkąją ir ankstyvąją, savo fleitas skambiai laidys juodagalvės devynbalsės ir kiek kukliau čiulbės jų giminaitės sodinės devynbalsės. Miškas padovanos liepsnelių ir karietaičių giesmes, strazdo giesmininko pamokslus, juodojo strazdo melancholišką melodiją, amalinio strazdo traškėjimus, gegutės kukavimą ir paslaptingosios mažosios musinukės giesmelę.
 
Punios šile grožėsimės ir šimtamečiais ąžuolais, menančiais dar kunigaikščių laikus, storakamienėmis liepomis, išlakiomis eglėmis ir sutrūnijusiais virtuoliais, kurie tampa namais tūkstančiams įvairių organizmų – vabalų, grybų, kerpių ir samanų. Takelių pakraščiai bus nusėti žydinčiais augalais, įvairiomis miškų ir pakrūmių gėlėmis, viksvomis ir kitais žolynais.

Punios šile

Iš Punios šilo patrauksime į kitą – Žuvinto biosferos – rezervatą. Čia susipažinsime su vandens ir paežerių sparnuočiais, o netoliese plytinčiame Amalvo polderyje – su šlapynių ir atviro kraštovaizdžio plunksnuotaisiais.
 
Ežerą supančiuose nendrynuose gyvena didysis baublys, kurio duslų dumsėjimą ramią dieną galima girdėti net iš už 2 km atstumo. Jo kaimynystėje, pasistiebusios ant nendrių, čiulba ežerinės nendrinukės. Šalimais triukšmauja skardžiabalsės didžiosios krakšlės, be perstojo plepa jų giminaitės mažosios krakšlės, sirpia nendriniai žiogeliai, čiulba nendrinės startos, trumpas frazes kartoja ūsuotosios zylės, o šalia vandens augančiuose karkluose gieda raudongalvių sniegenų patinėliai. Visi šie paukščiai dar būna aktyvūs ir birželį.

Ežerinė nendrinukė

Kartu Žuvinte jau bus prasidėjęs ir „vaikų darželio“ sezonas. Ramiuose ežero užutekiuose jauniklius augina pilkosios žąsys, gulbės nebylės, įvairios antys, o salelėse peri pempės. Juos pro monoklius apžiūrėsime nuo biosferos rezervato direkcijos pastato stogo.
 
Vėliau patrauksime prie Amalvo polderio – ypatingai svarbios rezervato vietos šlapynių paukščiams, ilgasnapiams ir ilgakojams tilvikams. Čia dairysimės ir klausysimės raudonkojų tulikų melodingų „tiuh tiuh tiuh...“, pempių, tikučių, o šalia polderio esančiose ganyklose žvalgysimės geltonųjų kielių, medžiojančių nendrinių lingių, mažųjų erelių rėksnių, paprastųjų suopių ir pelėsakalių.

Pilkosios žąsys

O kad melodingos miško ir paežerių paukščių giesmės pernelyg neužliūliuotų, turo pabaigoje stabtelsime prie Nemuno salų ties Prienais pasiklausyti, kaip triukšmauja kolonijų paukščiai – rudagalviai kirai ir upinės žuvėdros. Birželis šiems sparnuočiams – įtemptas metas. Vieni jaunikliai jau išsiritę, kiti dar tik pakeliui, todėl kolonijose balsinga kakofonija netyla nuo ryto iki vakaro. Pro monoklius bandysime paieškoti žuvėdriukų ir kiriukų, o tai nebus taip paprasta, nes jie puikiai slepiasi ir susilieja su aplinka.
 
Saulei pamažu krypstant vakarop, su ausyse skambančiomis giesmėmis ir balsais, pajudėsime Vilniaus link.

Upinė žuvėdra

PROGRAMA:
 
6:00 – išvykimas iš Vilniaus
8:00 – paukščių giesmių klausymasis Punios šile
13:00 – piknikas Punios šile
14:30 – pažintis su vandens ir nendrynų paukščiais Žuvinte
16:30 – apsilankymas Amalvo polderyje
18:00 – pažintis su skardžiabalsiais kolonijų paukščiais prie Nemuno salų
21:00 – grįžimas į Vilnių

Kaina asmeniui vykstant savo transportu – 95 Eur, vykstant mūsų transportu – 120 Eur.
 
Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams.
 
Į turo kainą įskaičiuota:
Pilna diena su gamtos gidu;
Paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toliau esančius paukščius.
 
Pasirūpinti patiems:
Žiūronais (galite užsisakyti rezervuodami turą);
Tinkama apranga;
Žygio batais (per dieną nueisime apie 10 km įvairiais paviršiais);
Pietų pikniku, papildomais užkandžiais ir gėrimais;
Klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 7 žmonės.

Nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS 5 proc. skirs „Sengirės fondui“.