2026 gegužės 23-24

Žemaitija visais laikais galėjo didžiuotis unikalia istorija ir gamta. Ypatinga ji ir dabar. Norint pajusti šio krašto išskirtinumą, pakanka pabendrauti su vietiniais žmonėmis, išgirsti savitą tarmę ir pakeliauti aplink Platelių ežerą, dar vadinamą Žemaitijos perlu. Kalvų ir miškų apjuostas, salomis, pusiasaliais ir įlankomis pasidabinęs ežeras slepia ne vieną gamtos brangenybę.

Platelių ežeras (Luko Jonaičio nuotrauka)

Dviejų dienų maršrutas drieksis pakrantėmis, pažintiniais takais, žydinčiomis kalvomis, natūraliomis pievomis, miškais ir pelkynais. Kartu su gidu stebėsite mažųjų erelių rėksnių skrydžius, ieškosite retų paprastųjų purplelių ir juodųjų gandrų, šlapynėse klausysitės didžiųjų baublių ir vandens vištelių, miškuose bandysite išgirsti tylią mažosios musinukės giesmelę, o nusileidus sutemoms galbūt išgirsime ir namines pelėdas.

Paprastieji purpleliai (Mariaus Karlono nuotrauka)

Platelių ežeras yra giliausias, didžiausias ir bene gražiausias ežeras Žemaitijoje. Ežero vandenys skalauja net septynias salas – Pilies, Veršių, Šončelio, Pliksalę, Briedsalę, Ubagsalę ir Gaidsalę, kurios kartu su Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliais yra valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Ežerą maitina net septyniolika mažų upeliukų, kurie it gyvybės gyslos papildo jį šviežia energija, o iš ežero išteka tik viena upė – Babrungas. Platelių ežerą suformavusį ledyną mena sykas, reliktinė gėlavandenė žuvis.

Pietinė Platelių ežero dalis (Giedriaus Norvaišo nuotrauka)

Be Platelių ežero daugiau nei pusę (54 proc.) Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos užima miškai. Vyrauja ūksmingi eglynai. Didžiausias miškų masyvas plyti nacionalinio parko centrinėje dalyje. Jį sudaro Plokštinės, Paplatelės, Miežlaukio, Liepkalnio, Paburgės miškai. Lapuočių daugiausiai auga Liepijų miške. Čia galima pamatyti brandžių ąžuolų, tačiau nemažą dalį medyno sudaro ir skroblai bei liepos. Nedideliais ploteliais užsilikę brandūs medynai yra gausybės saugomų paukščių ir gyvūnų, grybų ir augalų rūšių namai.

Rudakaklis kragas (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Dėl kalvoto, duburiuoto, miškingo Žemaitijos nacionalinio parko reljefo čia susidarė daug įvairaus dydžio pelkių, kurios užima 9,7 proc. parko teritorijos. Čia galima aptikti ir natūralių, pusiau natūralių bei kultūrinių pievų. Natūralių pievų bendrijos biologinės įvairovės požiūriu pačios vertingiausios.

Kiaulpienėmis žydinčios Žemaitijos kalvos (Mariaus Karlono nuotrauka)

Parko teritorijoje išskirti du gamtiniai rezervatai – Plokštinės ir Rukundžių. Žmonių nelankomuose rezervatuose ramybę randa lūšys ir vilkai, peri nemažai retų rūšių paukščių, tarp jų ir tikslinė saugoma rūšis, miškų vištelė – jerubė.

Miškų vištelė jerubė (Karl Adami nuotrauka)

Žemaitijos nacionalinio parko miškų ir atvirų erdvių mozaikoje, tarp telkšančių ežerų ir sruvenančių upelių, tarp kalvų ir pelkių duburių, tarp vienkiemių ir kaimų gyvena apie pustrečio tūkstančio rūšių ir kasmet atrandama vis naujų. Iš jų net apie 130 yra saugomos.

Ilgasnapė vištelė (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Gūdžiuose, pelkėtuose miškuose prieglobstį randa retos paukščių rūšys – juodasis gandras, žuvininkas, vapsvaėdis, jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, vištvanagis, skėtsakalis, žvirblinė pelėda, lututė, pilkoji ir juodoji meletos, vidutinis margasis genys, baltnugaris genys, uldukas, paprastasis purplelis, mažoji musinukė, baltabruvis nykštukas.

Baltabruvis nykštukas (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Pievose, šlapynėse ir vandens telkiniuose taip pat sutinkama ne viena reta paukščių rūšis – rudakaklis, raguotasis, mažasis kragai, didysis baublys, gulbė giesmininkė, pievinė lingė, švygžda, griežlė, ilgasnapė vištelė, lygutė, urvinė kregždė, ūsuotoji zylė.

Ūsuotoji zylė (Alberto Skirpsto nuotrauka)

Į Žemaitijos nacionalinį parką atvyksime šeštadienį prieš pietus ir leisimės apžiūrėti ežero platybių iš įvairių pusių. Žvalgysimės vandens paukščių, kurių ežero nendrynuose ir švendrynuose, kasmet peri keliasdešimt skirtingų rūšių. Nuo didžiųjų krakšlių iki nendrinių žiogelių. Nuo ausuotųjų kragų iki remezų. Nuo įvairių ančių iki gulbių. Pakelsime akis ir į dangų: virš Platelių ežero mėgsta medžioti skėtsakaliai, žuvininkai, nendrinės lingės.

Po pietų kavinėje aplankysime vaizdingą Barstytalių pelkę, kurioje prieglobstį randa gulbės giesmininkės, brastiniai tilvikai, skėtsakaliai, vapsvaėdžiai, gervės, o vėliau trauksime į Šeirės gamtos taką, kur ieškosime miško paukščių – genių, jerubių, strazdų, smulkiųjų giesmininkų.

Skėtsakalis (Gedimino Kuktos nuotrauka)

Vakarėjant pasigrožėsime Šeirės ir Paplatelės pažintinių takų gamtos lobiais. Čia klausysimės skraidančių slankų kriuksėjimų, strazdų vakarinių giesmių, didžiųjų baublių dumsėjimo ir stebėsime pirmuosius paslaptingų nakties paukščių lėlių tuoktuvinius skrydžius. Po pasivaikščiojimo skubėsim į nakvynės vietą viešbutyje.

Grąžiagalvė (Mariaus Karlono nuotrauka)

Gegužės rytai ankstyvi, taigi pakilę ir papusryčiavę pradėsime turą po nacionalinio parko slapčiausias kerteles, aplink Platelių ežerą. Aplankysime senais brandžiais medžiais stebinantį Liepijų mišką, kur žygiuodami takeliais bandysime išgirsti paslaptingą gūdžių miškų paukštį – mažąją musinukę. O vėliau patrauksime prie netoli Platelių dvaro esančio Siberijos apžvalgos bokšto, nuo kurio matyti viena vertingiausių Žemaitijos nacionalinio parko pelkių – Siberijos pelkė.

Nuo bokšto žvalgysimės brastinių tilvikų ir perkūno oželių, kurie mėgsta tupėti ant pelkėje augančių pavienių pušaičių ir eglių, taip pat nendrinių lingių, jūrinių erelių, pilkųjų gervių. O galbūt į mūsų akiratį pateks taurusis elnias arba briedis. Šie dažnai mėgsta paklaidžioti atviresnėmis pelkės vietomis.

Nendrinė lingė (Mariaus Karlono nuotrauka)

Iš pelkės trauksime į Platelių dvaro parką pasidairyti čia perinčių smulkiųjų giesmininkų (musinukių, raudonuodegių, zylių, kikilių, pečialindų, devynbalsių. Drėvėtuose parko medžiuose mėgsta įsikurti margieji geniai, meletos ir grąžiagalvės, dančiasnapiai ir, žinoma, pelėdos.

Vėliau Babrungėnų laukuose surengsime pikniką ir, ištiesę kojas pienių jūroje, ieškosime plėšrūnų – mažųjų erelių rėksnių, vapsvaėdžių. Čia didelė tikimybė išvysti ir juodąjį gandrą. O pasistiprinę pajudėsime link Burgio ežero ir trumpam stabtelsime prie beužankančio Pakastuvos  ežerėlio, kur galima sutikti rudakaklius ir mažuosius kragus, ilgasnapes višteles, pievines ir nendrines linges. 

Stebint jerubę Žemaitijos giriose (Mariaus Karlono nuotrauka)

Paskutinis mūsų turo taškas prieš paliekant Žemaitiją bus Burgio ežeras. Nuostabioje girių ir pelkynų apsuptyje tyvuliuojantis eutrofinis ežerėlis leis mums atsipūsti po ilgos dienos. Nuo kalvos pasigrožėsime kraštovaizdžiu ir apžvelgsime ežerą, kuriame peri raguotieji kragai, švygždos, perkūno oželiai. O intensyviausiai čia dairysimės žuvininko, kuris į Burgio ežerą atskrenda pasigauti žvynuoto grobio.

Saulei artėjant link horizonto, kupini žemaitiškų įspūdžių patrauksime sostinės link.

Perkūno oželiai (Simono Minkevičiaus nuotrauka)

* Mūsų gamtos gidai pasitelkia visas žinias ir ilgametę patirtį, kad jums parodytų kuo daugiau, tačiau laukinė gamta yra nenuspėjama, todėl išlieka tikimybė, kad pamatysime / išgirsime ne visas turo aprašyme minimas rūšis.

Programa:

Pirma diena
 
08:00 – išvykstame iš Vilniaus
11:30 – Platelių ežero apžvalga iš įvairių pusių
13:00 – pietūs kavinėje (neįskaičiuota į kainą)
14:30 – Barstytalių pelkė
16:30 – Šeirės gamtos takas
18:30 – Paplatelės pažintinis takas
21:30 – nakvynė viešbutyje
 
Antra diena
 
05:45 – pusryčiaujame
06:30 – rytinis stebėjimas Liepijų miško gamtos take
08:30 – Siberijos pelkės apžvalgos bokštas
09:30 – Platelių dvaro parkas
11:00 – plėšriųjų paukščių stebėjimas Babrungėnų kalvose + piknikas
13:30 – Pakastuvos ežerėlis
15:00 – Burgio ežeras
16:00 – pajudame į Vilnių
20:00 – Vilnius

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 metų amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

Keliauti į turą su augintiniais neleidžiame. 
 
Turas gali būti atšauktas, jei likus 3 dienoms iki turo pradžios susirinks mažiau nei 10 dalyvių.

Kaina:

• 265 EUR vienam asmeniui vykstant savo transportu ir gyvenant vienviečiame kambaryje
  (240 EUR vienam asmeniui gyvenant dviviečiame kambaryje, jei vykstate dviese)
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 35 EUR / asmeniui
• žiūronų nuoma + 9 EUR / vnt.
• pietūs abi turo dienas + 35 EUR / asmeniui

Į turo kainą įskaičiuota:

• dvi dienos su gamtos gidu – mokslinių žinių ir įdomių istorijų sukaupusiu profesionaliu ornitologu
• paukščių stebėjimo monoklis, pro kurį stebėsime toliau esančius paukščius
• saugomų teritorijų lankytojų bilietai
• paukščių sąrašas, kuriame žymėsime turo metu užfiksuotas rūšis
• 13 EUR nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai

Pasirūpinti:

• žiūronais (juos būtina turėti kiekvienam turo dalyviui, o jei neturite savo – galite išsinuomoti iš mūsų rezervuodami turą)
• tinkama apranga (šiltais, neperpučiamais, neperšlampamais drabužiais)
• žygio batais (per dieną nueisime iki 10 km įvairiais paviršiais)
• guminiais batais, jei prieš turą informuosime, kad jie bus reikalingi
• geriamu vandeniu, karštais ir gaiviaisiais gėrimais, papildomais užkandžiais
• asmens tapatybės dokumentu
• klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis

Rekomenduojame:

• išsinuomoti monoklį, jei paukščius stebite ne pirmą kartą ir mokate juo naudotis, bet neturite asmeninio; nepaisant to, kad monoklį turės gidas, papildomas monoklis palengvins ir praturtins paukščių stebėjimą, suteiks dar daugiau įsimintinų akimirkų. Monoklio nuoma + 30 EUR / vnt.
• priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų turėti apsaugas nuo saulės (kremas, akiniai), vėjo ir lietaus, priemones apsisaugoti nuo vabzdžių